Radinys Alžyre griauna teorijas ir kelia naują mįslę: surasti įrankiai, 200 000 metų jaunesni, nei patys seniausi iki šiol žinomi įrankiai pasaulyje (Video) ()
Archeologai Alžyre, Ain Boucherite, atrado krūvą pjaustymui skirtų įrankių, kurie yra 2,4 mln. metų senumo. Šis atradimas griauna kai kurias teorijas apie žmonijos kilmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šiol seniausi akmeniniai įrankiai Šiaurės Afrikoje, rasti taip pat Alžyre, buvo 1,8 mln. metų senumo. Manoma, kad juos ėmė gaminti Rytų Afrikos bendruomenės, tačiau vėliau šie įrankiai paplito ir po kitas žemyno vietas.
Šis atradimas yra siejamas su oldowan įrankiais iš Golos, Etiopijoje. Jie yra 2,6 mln. metų senumo ir kol kas yra seniausi žinomi akmeniniai įrankiai pasaulyje. Šie oldowan artefaktai ir tie, kuriuos rado vėliau, turi tik jiems būdingus ženklus ir aštrius kampus, kuriais įmanoma įpjauti.
Įrankiai rasti Ain Boucherite turi panašius ženklus, o ant kartu su jais rastų 19 gyvūnų kaulų archeologai pastebėjo raižymo žymes – senovės hominidų bandymus užsiimti skerdimu.
Remiantis nauju tyrimu, publikuotu „Science“ žurnale, šie įrankiai yra nepaprasti dėl savo amžiaus. Jei tai, ką sako mokslininkai yra tiesa – kai kurie ekspertai, nesusiję su tyrimu tuo abejoja – tai seniausiai įrankiai šioje kolekcijoje yra tik 200 000 metų jaunesni, nei seniausi įrankiai pasaulyje.
Tai reikštų, kad oldowan stiliaus įrankiai buvo naudojami 4,8 km. spinduliu 200 000 metų. Ir nors tai gali pasirodyti gan ilgas laiko tarpas – iš tiesų tai yra niekis, jei kalbama apie evoliuciją.
Kad nustatytų įrankių amžių, pagrindinis tyrimo autorius ir archeologas Mohamedas Sahrounis iš Ispanijos nacionalinio žmonių evoliucijos tyrimo centro bei jo komanda naudojo 3 metodus. Buvo bandomas ir magnetostratigrafinis (angl. magnetostratigraphy) ir elektronų sukimosi rezonanso (ESR) datavimas.
Jie taip pat analizavo gyvūnų kaulus. Pasirodo, kad jie priklausė dabar jau išnykusiems drambliams, arkliams, kiaulėms, mastodontomas – taip pat antilopėms, raganosiams, hienoms ir krokodilams.
Rezultatai parodė, kad įrankiai kolekcijoje yra 1,9-2,4 mln. metų senumo.
M.Sahrounis tam turi du paaiškinimus. Tai gali reikšti, jog akmeniniai įrankiai iš Rytų Afrikos ėmė labai greitai plisti kitose vietose – arba kad ankstyvieji hominidai skirtingose vietovėse patys pasigamino ir ėmė naudoti akmeninius įrankius. Ši išvada nėra labai prieštaringa ankstesniems tyrimams, kuriuose teigiama, jog hominidai ėmė migruoti daug anksčiau ir keliavo daug toliau, nei buvo manoma anksčiau.
Žinoma, reikia apsvarstyti dar kai ką. 2010 m. Dikikoje, Etiopijoje, archeologų komanda rado 3,4 mln. metų senumo kaulus, kurie, kaip manoma, turi raižymo pėdsakų, atsiradusių nuo akmeninių įrankių. Tai reikštų, kad akmeniniai įrankiai buvo pradėti naudoti dar anksčiau nei manome.
Parengta pagal „IFL Science“
