Aptiktas vienas didžiausių archeologinių atradimų iš anglosaksų eros ()
Esekse (Didžiojoje Britanijoje), tarp baro ir prekybos centro archeologai atkasė neįtikėtiną kapą, kurį praminė „Britanijos atsaku faraono Tutanchamono kapui“. Žinoma, jis neprilygsta faraoniškajam blizgesiui ir glamūrui, bet tai – vienas didžiausių archeologinių atradimų iš anglosaksų eros, leidžiant pažvelgti į tų laikų žmones, jų meistrystę ir kultūrą, rašo „IFL Science“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pats kapas buvo atrastas dar 2003 m., tiesiant kelią Soutende, Esekso grafystėje. Bet tik po ilgus metus trukusio nelengvo Londono Archeologijos muziejaus archeologų darbo pavyko nustatyti, kad kapas greičiausiai priklausė jaunam VI a. anglosaksų princui – ir kartu tai yra seniausias žinomas krikščioniškas anglosaksų erai priskiriamas palaidojimas.
„Tai vienas svarbiausių anglosaksų atradimų, kuriuos matė ši šalis, – sako Londono Archeologijos muziejaus Tyrimų direktorė Sophie Jackson. – Ir dėl kruopštaus darbo bei dėmesio smulkmenoms, atliekant kasinėjimus ir viską dokumentuojat, tyrėjų komandai pavyko atskleisti naujas kapo detales, detales apie palaidotąjį ir apie anglosaksų tradicijas, kurių nė neįtarėme esant.“
Kapo datavimas buvo nustatytas radioaktyviosios anglies metodu – ir paaiškėjo, kad laidojimas vyko kažkada tarp 575 ir 605 mūsų eros metų. Vėliau data buvo patikslinta pagal kape rastas monetas: 680 m.
Šimtmečius trukusią koroziją išgyveno tik keletas dantų emalio fragmentų – bet iš daugybės artefaktų archeologai galėjo sudėlioti nemažą palaidotojo istorijos dalies. Tarp įdomiausių radinių kape – auksinė diržo sagtis, bizantietiškos vėliavos, ypatingais raštais išmargintas geriamasis ragas, dekoratyvinis dubuo, ryškiai mėlyno stiklo stiklinės ir auksiniai krikščioniški kryžiai. Mokslininkai pastebi, kad pastarieji – netikėtas radinys, iki šiol nebuvo žinių, kad krikščionybė Anglijoje būtų buvusi praktikuota taip anksti.
Vienas ypatingai svarbus radinys – anglosaksiškos lyros (senovinio styginio instrumento) likučiai. Deja, didžioji dalis instrumento suiro, tačiau pasitelkus spektroskopiją, pavyko nustatyti, kad lyra buvo inkrustuota brangakmeniais – ir greičiausiai iškastais Šri Lankoje.
Sprendžiant pagal karsto dydį, tyrėjai nustatė, kad palaidotasis buvo 1,73 m. jaunuolis. JO palaidojimo turtingumas sufleruoja, kad jis buvo karališkos ar aristokratiškos kilmės, tačiau bent jau kol kas nėra galimybių nustatyti jo tikslią asmenybę. Ankstesnės versijos, kad kapas priklauso pirmajam krikščionybę priėmusiam anglosaksų karaliui Seabertui, mirusiam 616 m., buvo atmestos. Tačiau mokslininkai mano, kad tai galėjo būti karaliaus Seaberto giminaitis – galbūt brolis Seaxa.
„Ši kapavietė 2003 m. tapo nuostabiu atradimu – ir per visus šiuos metus ji lėtai atvėrinėjo savo paslaptis, – sako valstybinės įstaigos „Historic England“ vykdantysis direktorius Duncanas Wilsonas. – Čia aptikta pačių įvairiausių 1400 metų senumo radinių, ir kai kurie jų yra vieninteliai tokie egzemplioriai, suteikiantys išskirtinę galimybę pažvelgti į ankstyvąją anglosaksiškąją meistrystę ir kultūrą“.
