Baisus pirmasis žmonijos miestas: pergrūstas, liguistas ir kupinas smurto (Video) ()
Prieš 9000 metų neolito laikų žmonės gyveno nuolat augančiame mieste, bet susigrūdę taip tankiai, kad į savo namus galėjo patekti tik per stogus, rašo „Live science“. Iš dalies tai tapo ir didelio smurto priežastimi, mano mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai tyrinėja dabartinės Turkijos pietuose esantį Čatal Hiujuką (turk. Çatalhöyük) – 0,13 km2 ploto neolito laikų miestą, kuriame 7100-5950 m.pr.m.e gyveno apie 8000 žmonių ir kuris yra žinomas kaip vienas ankstyviausių žinomų miestų. Pasak mokslininkų, ši vieta yra puiki iliustracija, rodanti kaip rinkėjų bendruomenė ėmė po truputį tapti organizuotų žemdirbių visuomene.
Tačiau perpildymas gyventojais ir kiti panašūs faktoriai reiškė ir labai stresinę aplinką – o tai pasireiškė ir brutalaus smurto protrūkiais, kai iš nugaros į žmonių galvas buvo šaudoma senoviniais šoviniais, naujame tyrime teigia mokslininkai.
Šiomis dienomis archeologai sukompiliavo 25 tyrinėjimų metų duomenis, surinktus iš 742 rastų Čatal Hiujuko gyventojų palaikų. Ir remdamiesi beveik tūkstantmetį apimančiais neolito laikų artefaktais, mokslininkai kalba „įtikinamus įrodymus, įrodančius padidėjusį tarpasmeninio smurto lygį“, kuriuos sukėlė miesto gyvenimo nulemtas stresas.
Mokslininkai aptiko, kad daugiausia sužeidimų būta tais laikais, kai bendruomenė buvo didžiausia – kas sufleruoja, kad staigiai išaugus čatalhiujukiečių populiacijai, padažnėjo ir smurtas.
Apie ketvirtyje iš 95 rastų kaukolių rasta užgijusių sužeidimų, sukeltų smulkių šovinių – greičiausiai molinių kamuoliukų, šaudytų medžiokline laidyne. Daugybė tokių šovinių rasta aplinkui.
Didžioji dalis aukų buvo moterys, o į visas jas buvo šaudoma iš nugaros. 12 kaukolių buvo įskeltos daugiau nei vieną kartą, praneša mokslininkai.
Protomiestietiškas gyvenimas
Nemažu Čatal Hiujuko prakeiksmu pačiame jo populiacijos pike buvo ir ligos – beveik trečdalyje rastų skeletų aptikta bakterinės infekcijos žymių. Apie 13 proc. moterų ir 10 proc. vyrų dantys buvo pilni skylių – grūdais gausios dietos pasekmė.
Norint apgyvendinti kuo daugiau žmonių, namai buvo statomi taip arti vienas kito, kad jų gyventojai patekti vidun galėjo tik kopėčiomis užlipę ant stogo ir per skylę įlįsdami vidun. Toks artimas gyvenimas galėjo palengvinti ir patogenų sklaidą, sako pagrindinis tyrėjas Clarkas Spenceris Larsenas iš Ohajo valstijos universiteto.
Dar daugiau, ant vidinių namų sienų ir grindų aptikta daug žmogiškų ir gyvūnų išmatų pėdsakų – kas, žinoma, irgi galėjo sargdinti žmones, sako mokslininkas.
„Jie gyveno itin persigrūdę, su duobėmis šiukšlėms ir gyvūnų aptvarais šalia pat kai kurių namų. Tad būta visa eilė sanitarinių problemų, kurios galėjo prisidėti prie infekcinių ligų plitimo“, – teigia C.S. Larsenas.
Tuo tarpų kojų kaulų tyrimai atskleidė miesto pokyčius. Jis parodė, kad paskutiniuoju miesto gyvavimo metu jo gyventojams daugiau vaikščioti – greičiausiai todėl, nes artimesni resursai išseko. Kartu su ligų gausėjimu, tai miesto bendruomenėms galėjo kelti papildomą spaudimą – kuris galiausiai tapo latentinio žiaurumo parako statine, kurią greitai ir lengvai galėjo uždegti desperacijos apimti žmonės.
„Čatalhiujukiečiai buvo pirmoji protomiestietiška bendruomenė pasaulyje, o jos nariai patyrė, kas nutinka, kai ilgesniam laikui sugrūdi daug žmonių į vieną mažą vietą“, – sako C.S. Larsenas. Ir nors Čatal Hiujukas buvo apleistas prieš 8000 metų, kažkada šurmuliavusio protomiesto šešėlis krenta ir ant iš esmės tokių pačių, tik vėlesnių konfliktų ir išbandymų, kuriuos miesto gyventojai patiria ir šiandien, rašo „Live Science.
