Kas tai yra paslaptingi Kosta Rikos akmeniniai rutuliai, Antikiteros mechanizmas ir didžiausia visų laikų legenda: įdomiausios archeologijos mįslės visame pasaulyje (Video)

Nu kodėl reikia tą Atlantidą minėti?... Kas negerai su žmonija nesuprantu... Jei jau kalbame apie atlantidą prie archeologinių mįslių, tai kodėl tada užmirštame kitas pasakas? O kaip dėl Pukuotynės? Šią paslaptingą žemę savo darbuose pirmą kartą paminėjo A. A. Milne. Manau, ši "archeologinė mįslė" daug svarbesnė nei Atlantida...

tas mechanizmas nera sudetingas. tiesiog rinkinys labai paprastu pavaru. is kuriu viena tik pazangi - diferencialas. plius jis ne ciklinis - o tik tiesialinijinis. koks nors prisukamas mechaninis laikrodis ar tekinimo stakles su krumpliaratinem pavarom daug sudetingesnis dalykas.

Noriu įterpt savo trigrašį į didįjį Pukuotynė vs Atlantida debatą. Linkstu link dėmesio Atlantidai prioretizavimo nepaisant to, kad pastaroji minima kur kar senesnių šaltinių, nei A. A. Milne. Paprasčiausia Atlantidos atveju, mano geologija menkai išlavinta galva, yra viena tikrintina hipotezė. Jei seksime Platono nuorodomis atsidursime ne šiame "straipsnyje" minimose lokacijose, o Azoruose. Dar daugiau - nurodomas nuskendimo metas puikiai sutampa su kataklizmu (ar jų serija), kuris staiga pabaigė younger dryas, o tuo pačiu ir paskutinį ledynmetį. Bėda tik ta, kad ledynų ištirpimas vandens lygį tepakėlė geru šimtu metru (nelygu nuo kada skaičiuosim), kai iki Azorų plokščiakalnio didesnių šmotų iškėlimo reiktų nugriebt link kilometro vandens. Bet toks jūros lygio modelis būtų per daug paprastas. Reikalas tame, kad Azorų plokščiakalnis vidury Atlanto iškilęs dėl to, kad yra tektoninių plokščių susikirtimo vietoje. Tos tektoninės plokštės plūduriuoja magmoje kaip ledo lytis ant vandens ir baigiantis ledynmečiui nuo kitų plokščių kraštų (pirmiausia Š. Amerikos pusėje, bet taip pat ir Europos) staiga buvo nuimti iki kelių kilometrų storio ledynai. To pasekoje po ledynais buvusi plokščių dalis pradėjo kilti, o kitas kraštas (Azorų plokščiakalnis) leistis. Ir nors šie plokščių kraštų kilimo/leidimosi procesai tęsiasi tūkstantmečiais (net ir po ledynų ištirpimo) Šios perturbacijos turėjo manifestuot kaip minimum įspūdingais žemės drebėjimais su pakankama energija Platono perpasakotiems pletkams įkūnyti. Klausimas tik, ar šių procesų būtų užtekę nugramzdint Azorų plokščiakalnį taip giliai kaip jis yra dabar, o gal vis tiek pritrūktų kelių šimtų metrų? Ir į jį atsakymo aš neturiu, tam reiktų pakankamai sudėtingų geologinių modelių prie kurių neturiu prieigos. Dar daugiau, nesu tikras, ar tokie realybę gerai atitinkantys modeliai išvis egzistuoja, nes kaip suprantu pastaraisiais dešimtmečiais geologiją purto paradigm shift'as, kai susikaupę įrodymai pagaliau pralaužė disertacijų ir reputacijų užtvankas ir konsensusu tampa, kad daugelį įspūdingų reljefo pribambasų suformavo ne milijonus metų trukusios erozijos, o staigios katastrofos. Pvz. milžiniškų ledyninių ežerų Š. Amerikoje išsiliejimai. Kaip suprantu, po geologų-krikščionių, aiškinusių geologinius procesus katastrofiškais bibliniais įvykiais, sekė toks stiprus swing'as į priešingą pusę, kad nekasdienio mąsto įvykiai buvo išvis išmesti į paraštes ir tik paskutiniu metu pradėta atsigręžt į įrodymus. Vis dėl to nžn ar konsensusas jau pasislinko bent iki tinkamos dydžių eilės katastrofų mastų atžvilgiu, todėl mažu paprastesnis ir greitesnis Atlantidos hipotezės patikrinimas būtų labai brangi povandeninė archeologija kilometro gylyje

mažiau trukdys archeologams dirbti savo darbą Ashdowno miške. 3. Kol kas niekas dar neišleido pseudomokslinių kliedesių, kad Mikė Pukuotukas yra iš tikrųjų realiai egzistuojanti meška. Romantikai ir vaikai gali mėgautis gražiom Mikės pukuotuko istorijom nebijodami pasirodyti kaip visiški lengvatikiai durniai, kurie neskiria pasakų nuo realybės.

Man tai irgi įdomu dėl kokios priežasties tas piramides statė. Kažkaip netikiu, kad dėl kapo funkcijos. Ir kaip ten buvo su tom visom statybinėm medžiagom? Didžiausią dėmesį visi sutelkę į jų gabenimą, bet tai dar yra ir apdirbimas. Kaip tą granitą apdirbo (nušlifavo, nupoliravo iki idealiai lygaus)? Ir jei jau ta piramidė turėjo kažkokią sudėtingą techninę paskirtį, apie ką vis dažniau kažkas prabyla, tai kas sugalvojo visą technologiją? Juk būtų nelogiška daryti prielaidą, kad tai veiktų, ir aukoti keliasdešimt metų įrenginio gamybai. Aš kažkaip labiau linkstu prie minties, kad Žemėje lankėsi pažangesnės civilizacijos (nesitiki, kad jos būtų buvusios vietinės kilmės). Gal nuo jų ir kilo visi tikėjimai dievais ir t.t... Žodžiu fantaziją žadinanti tema, o atsakymo turbūt dar ilgai nežinosim, o gal ir visai nesužinosim Čia irgi kažkurią dieną užmačiau: https://www.youtube.com/watch?v=Xk4iLoGpr7A

Aš manau, kad piramides statė didžiojo Mikės Pukuotuko garbei. Atgabenti akmenis padėjo Tigriukas, o nušlifuoti Nulėpausis. Visos angos žymi Mikės Pukuotuko Olą. Ne, aš čia netrolinu, o tiek pat rimtai, kiek tu. Na, bent jau mano teorija nei kiek ne mažiau absurdiška, kiek tavo, tik nežemiškas civilizacijas pakeičiau kitom fantazijom.

Vis tiek čia lankėsi ateiviai dar iki tavo numylėto pukuotuko

). Palydovinėse google maps'ų nuotraukose nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Š. Amerikos nelabai matosi kitos didesnės "seklumos" kaip Azorų plokščiakalnis. Taip kad vietą apytikriai nurodė. Pasak to paties wiki, dialoguose nurodė ir info šaltinį - Soloną, kuris gerą porą šimtų metų prieš Platoną lankėsi Egipte ir ten pasigavo šitą pletką. O kad pasaka alegorinė - savaime suprantama, klausimas tik ar jai istorinis-geografinis įrėminimas išgalvotas. Troja kiek atmenu irgi buvo laikoma išgalvota, nes legendose figūravo. 2. Be abejo neįrodo. Tačiau šiuo atveju panašu, kad apytiksliai nurodytose erdvėlaikio koordinatėse išties galėjo įvykti toks nekasdienis fenomenas (atrodo nemenkas sutapimas atsižvelgiant į kur kas ramesnius 10-12 000 metų po to, o jei lygint su younger dryas pabaiga - ir gerokai prieš tai), kuris su kitais ledynmečio pabaigos kataklizmais tikėtina būtų įsirėžęs į išlikusių žmonių kolektyvinę sąmonę (kultūrą). Aišku labai ir labai tikėtina, kad per tūkstančius metų informacija būtų išsikraipius ir apipinta mitologizuotom racionalizacijomis, dėl ko įvyko kataklizmas. Bet, manau, ne kristalų ir ateivių mylėtojams Atlantida reiškia tiesiog galimai egzistavusią senovės civilizaciją, kurią nušlavė geologinės ir klimato perturbacijos. Na o sutapimai tarp Platono pasakojimo ir mūsų žinių apie geologinę/klimato istoriją tokios Atlantidos egzistavimo hipotezę tik paremia, tad kodėl jos netikrinti toliau? 3. Visiškai sutinku dėl tokio popkultūros triukšmo ir jo kilmės, tačiau Platonas tai pateikia ne kaip pasaką, o bent kaip legendą, o jos dažnai savyje talpina tiesos grūdą (pvz. mini realią vietą). Šiuo atveju, jei pasitvirtintų, tas grūdas būtų neapsakomai vertingas, nes pateiktų duomenų apie seniausią žinomą civilizaciją iš laikų kur archeologams labai sunku su chronologija, nes išlieka nepaprastai mažai organikos, kurią būtų galima tiksliai datuoti naudojantis izotopų skilimo greičiu. Tas pats Gobekli Tepe savo turiniu visiškai iškrenta iš įprastos chronologijos, bet mums pasisekė, kad jis su visa organika buvo tyčia užkastas ir tai leido nustatyt, kad jį sukūrusi kultūra praktiškai siekia ledynmečio pabaigą. Taigi nepaisant visų disertacijų ir reputacijų, kurios dėl to gali nukentėti, archeologijai tenka integruoti šiuos faktus. Atitinkamai nuskendusios civilizacijos pėdsakų Azoruose atradimas sukeltų paradigm shift'ą ir leistų gauti finansavimą brangiems povandeninės archeologijos tyrimams tose vietose, kur ledynmečio pabaigoje galėjo egzistuoti civilizacijos - pakrantėse prie >100 metrų žemesnio jūros lygio. Tad su visa pagarba Pukuotynei ir potencialiems jos piligrimams, manau Atlantidos hipotezės patikrinimas turėtų išlikt prioritetu, nes potenciali grąža*tikimybė gerokai solidesnė.

). O jei rimtai, tai šiaip gaila tavęs, jei iš tiesų tiki tokiom nesąmonėm, o ne trolini kaip aš apie Pukuotuką... Čia net nėra apie ką diskutuoti, nes diskusija turėtų prasidėti ne nuo įrodinėjimų ar buvo/egzistuoja ateiviai ar ne, bet nuo tokių dalykų kaip "kas yra kritiškas mąstymas", "kas yra mokslinis metodas"," kas yra Okamo skustuvas", "kas yra pseudomokslai, kas ne", "kodėl bulvarinio lygio nesąmonės yra nesąmonės, o ne teorijos" ir t.t. ...

Platono jau nepaklausime ką jis turėjo omenyje tiksliai, bet Jei būtų Atlantų civilizacija realiai egzistavusi, tai tikėtina, kad būtų daugiau paliktų pėdsakų, nei tik keli pasakų forma išlikę paminėjimai. Bet kol kas Tiek Atlantida, tiek Pukuotynė turi tiek pat istorinio pagrindo: abiejų teritorijų pirminis šaltinis tai sugalvoti ir paminėti tik vieno autoriaus, abi teritorijos neturi jokių kitų egzistavimo įrodymų.

Manau nuvertini laiko galią. Mes kalbam apie civilizaciją galimai egzistavusią bent du kart seniau, nei Šumeras ir senoji Egipto karalystė. Apart to, kad ledynmečio pabaiga ir ypač younger dryas pabaigos perturbacijos turėjo smarkiai paveikti visus likusius žmones ant gaublio (tikėtina smarkiai nusmukdyt jų civilizuotumą), tai dar ir per tūkstantmečius po to sekė ne vieni tamsieji amžiai (kaip pvz. bronze age collapse palikimas), įvairios religinės cenzūros etc, kurios šiaip jau kenkia informacijos išsaugojimui. Egiptas, nors ir su nuosmukiais, aukštesnio lygio civilizaciją nepertraukiamai turėjo bent porą tūkstančių metų iki Solono/Platono + retrogradinis požiūris ir galėjo išsaugot kažkiek daugiau informacijos, bet nuo to laiko ir jo civilizacija jau žlugo ir didžioji informacijos dalis apie jį patį prarasta. Nepaprastai daug informacijos apie senovės pasaulį panašu buvo prarasta per Aleksandrijos bibliotekos gaisrą. Tad tekstų trūkumas nestebina. Taip pat vyraujanti paradigma nelabai išskėstom rankom priimtų ir atrastus trupinius/interpretacijas, tad tikėtina info apie juos būtų nepaplitusi, apart "romantikų" ratų, kur plinta ir viską persmelkia visokios iš piršto/psichodelikų/ligos laužtos sapalionės. Objektyvūs, aiškūs įrodymai būtų įrašai (apie kuriuos kalbėjau) ir organika, kuria paprasta datuot, bet kuriai velniškai sunku išlikt tokį laikotarpį. Išlieka akmenys, bet juos sunku datuot per se ir lengva interpretuot pagal norimą paradigmą, o jei Atlantidos civilizacija ir buvo, tai jų paliktos akmenų krūvos turėtų gulėti po vandeniu (net jei ir turėjo kokį uostą Afrikos ar Ispanijos pakrantėse). Pagalvok kiek informacijos išliko kultūroje apie ledynmečio pabaigos perturbacijas ir kaip jos pasiduoda interpretacijoms, pvz. visam pasaulyje egzistuojantys pasakojimai apie tvaną ir kiek atmenu mokykloj Šumero atvejis buvo siejamas su Tigro ir Eufrato potviniais... Manau iš dalies dėl anksčiau minėtos senos geologijos paradigmos, iš dalies dėl pačios mokslinės diskusijos proceso (reputacijų ir rašliavų inercijos) ypač socialiniuose/humanitariniuose moksluose ir iš dalies dėl neaiškumų apie younger dryas sukėlusius ir pabaigusius procesus mūsų civilizaciją ir atitinkamos mokslo disciplinos dar pakankamai menkai integravo informaciją apie ledynmečio pabaigą ir artimiausiais dešimtmečiais tai turėtų sukelt paradigm shift'ą archeologijoje ir mūsų supratime apie prieššumerinę žmonijos istoriją. Naujoj šviesoj gal paaiškės, kad ir kultūroje yra išlikę daugiau informacijos apie tą laikotarpį. O Atlantidos Azoruose hipotezė lengvai tikrinama ir galbūt leistų atrasti išskirtinai gerai užkonservuotą to meto civilizacijos palikimą.

as nesuprantu ko jus i tuos Azorus vis lendat kai pamineta tik Gibraltaras. ten pilnai galejo but Europos pakrantes civilizacija ir tiek. tos pirmykstes civilizacijos nebuvo dideles. buvo tiesiog uzuomazginiai zemo lygio technologiju zidiniai. ir struktura dazniausi buvo tiesiog vienas kazkoks miestas - dydzio maksimum gal kaip puse Panevezio su apylinkem. tiesiog itaka buvo zenkliai tolimesne, nei dabar. dar jei ten kazkokia vos ne suri pelke buvo - nu tai sugriove viska vandens poveikis. rudijanti metala sueda gal per 100 maksimum metu visiskai. jei ir buvo, isliko gal kokie tik apskaldyti akmenys neaisku po kokiais nuosedu sluoksniais tiketina kad kazkas buvo beveik 100%. tiesiog neverta demesio...

... turėsit laiko youtube susiveskite "praveen mohan" angliškai, yra ir rusiški vertimai. Pateikia daug pvz. kur prieš tūkstantį metų ir daugiau buvo naudojami pažangūs akmens apdorojimo įrengimai...

bet ten pagrinde statulu ar indu, ar smulkiu gaminiu gamyba visokia. statyboj, kur reikia dideliu kiekiu - senovej nebuvo greitu budu. tebuvo arba lengvai apdirbamos daug medziagos. tipo smiltainiai visokie. arba dar polimorfinis betonas, kuris suakmenedavo. apsidirba gerai ko nesustinges. ir jo labai daug ivairiu modifikaciju. net receptu greiciausiai normaliu neturejo - kaip pasigamint misini. tiesiog buna telkiniai. pasibaigia telkinys ir visa "senoves kultura" isnyksta ta prasme nera niekur masiskai pristatyta. pirmi statybas rimciau ivalde tik romenai. va jie jau turejo ir luitu pjaustymo irangos ir net savo kokybiska betona pagal recepta. ir prisikaliojo puse pasaulio visokiom savo statybvietem. net senoves egiptas neturejo. nors masiskai teskaptavo ir glazuras vare.