Ar lietuvių kalba iš tikrųjų yra viena seniausių ir sunkiausių kalbų pasaulyje?

Čia kalbama apie archajiškumą, o ne senumą. Visos šiuolaikinės kalbos, tuo labiau tos pačios kilmės, yra visiškai tokio paties amžiaus (senumo). Kalbos sudėtingumas priklauso nuo to, kas ją mokosi. Latviams lietuvių kalba yra lengva, kinams – sunki. Pakalbėjus su bet kokios kitos tautos žmonėmis jie pasakys tą patį – kad jų kalba laikoma be galo sunkia, neįkandama ir t. t.

Remiesi biblija ir babelio bokštu? juk visos kalbos ne vienu metu susiformavo. Vienos atskilo seniau, kitos ne taip seniai. Pvz serbų ir kroatų kalbos yra labai šviežiai susiformavusios, ne taip jau seniai tai buvo viena bendra kalba. O tuo tarpu lotynų kalba egzistavo dar tada, kai nebuvo ne tik serbų ir kroatų kalbų, bet net ir apskritai visos pietų slavų kalbinės atšakos...

Visos kalbos susiformavo iš kažko. Serbų ir kroatų kalbos (kurių kaip atskirų kalbų statusas yra labai diskutuotinas – čia tiesiog du skirtingi tos pačios kalbos pavadinimai, kaip kad rumunų ir moldavų arba ispanų ir kastilų) irgi ne iš dangaus nukrito, o atsirado iš kažkokios abiem tautoms suprantamos kalbos, kuri turėjo savo pavadinimą ir yra bendra tiek serbams, tiek kroatams.

Teiginys prieštaraujantis elementariajai logikai... Portugalų kalba kilo iš ispanų, kai viena grafystė kurį laiką pagyveno atskirai ir jau nuo to laiko, kai ispanai nebe suprato portugalų, tai tapo atskiros kalbos - ar tikrai ispanų ir portugalų kalbos vienodo senumo? Tas pats ir su olandų - vokiečių kalbomis... Ar tikrai kalbos vienodo senumo jei viena kalba motininė, o kita dukterinė?...

Ir prisifantazuoja žmonės kartais... Kodėl portugalų kilo iš ispanų, gal atvirkščiai?

Na ir kas tada pasikeičią?

yra beprasmybė. Ir taip, portugalų ir ispanų kalbos kilo iš tos pačios šnekamosios lotynų kalbos (o ne viena iš kitos) ir yra to paties amžiaus, nes abi kalbos kilo iš lotynų kalbos, kuria buvo šnekama tuo pačiu metu, kai žlugo Vakarų Romos imperija.

o vokiečių olandų?

Tas pats. Olandų kalba yra kilusi iš viduramžiais vartotos frankų kalbos, kuri davė prancūzams savo pavadinimą. O vokiečių kalba yra... na, vokiečių kalba. Frankų ir senovės vokiečių kalbos kilo iš tos pačios vakarų germanų prokalbės, kuri savo pavadinimo neturi.

Tai jei ispanų ir portugalų kalbos kilo iš lotynų kalbos, tai negali visos trys kalbos būti "vienodo senumo"... Pagal tokią logika, tai ir esperanto kalba būtų tokio pačio "senumo" kaip ir tos kalbos, iš kurių buvo sudaryta pati esperanto?

Čia kalbama apie šiuolaikines ir šiuo metu gyvas kalbas. Lotynų kalba nėra šiuolaikinė gyva kalba. Lotynų kalba yra senovinė ispanų ir portugalų kalbų forma. Tokią senovinę formą turi kiekviena nedirbtinė pasaulio kalba. Taip jau susiklostė, kad absoliuti dauguma žmonių prieš mūsų erą rašyti nemokėjo ir mes nežinome, kaip save vadino tų senovinių kalbų vartotojai. Šiuolaikinės iš jų išsivysčiusios kalbos tęsia tų senovinių kalbų egzistavimą. Esperanto kalba yra dirbtinė, kalbos kilmės dėsniai jai negalioja.

apelsiną." Dauguma sutaria, kad vokiečių sunkesnė už anglų ar skandinavų - dėl daugybės išimčių. Turbūt viskas susiveda į tai, kad norėdamas išmokti kalbą - turi ją naudoti. O norėdamas naudoti - pasiekti pakankamą kalbos lygį. Jei tas pradinis lygis apima daug linksnių, giminių, išimčių ir nestruktūrizuotos gramatikos - kalba būna pripažinta kaip sunki besimokančių žmonių.

...kai paišomas kalbų medis, tai visada būna pažymima kada, kokia kalba iš kokios kilo - apytiksliai. O tai, kad esamos kalbos tęsią motininių kalbų egzistavimą nereiškią, kad "vaikas gali būti tokio pačio senumo kaip ir motina".

Motina ir duktė yra ne du skirtingi individai, o viena ištisinė linija, kontinuumas.

Tai ne logiškas paaiškinimas, bet mėginimas kaip nors pritempti pagal savo prisigalvojimus... Taip kaip ir šios dienos straipsnyje - kitoje galaktikos pusėje gyveno dinozaurai...

Žinoma, jog vertinu pagal tai, kada buvo pripažinta, jog kalba yra atskira. Jei žiūrėti taip plačiai, tai tada pritariu tau. Bet tada iš vis jau sunku pasakyti kas ta kalba, nes nėra jokių aiškių ribų. Kroatų serbų atveju šiuo metu nors jos ir panašios tiek, kad dar žmonės diskutuoja ar tikrai atskiros kalbos, bet (jei nesikeis politinė ir kultūrinė situacija) šios kalbos kuo toliau, tuo labiau skirsis. Net tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų kalbų jau yra atsiradusių skirtumų. Šuo metu dar niekas korėjiečių kalbų nelaiko atskirom kalbom, bet, jei Korėjos nesusivienys dar porą šimtų metų, tai manau, kad turėsime jau daug didesnius skirtumus, gal net bus įvardintos kaip dvi korėjiečių kalbos.

Kaip jau pats pastebėjai, atskira kalba neturi aiškių ribų – nei sinchroniškai, nei diachroniškai. Yra didelis skirtumas tarp šiuolaikinių romanų kalbų ir lotynų kalbos, bet nėra jokio formalaus kriterijaus, kuris leistų lotynų kalbą laiko požiūriu atskirti nuo romanų kalbų. Ir pačiose kalbose tuo pačiu metu gali egzistuoti tarmės, kurios drąsiai gali pretenduoti į atskiros kalbos statusą. Vadinasi, kada konkreti kalba, pvz., lietuvių, įgijo oficialų atskirą statusą / buvo pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose, yra daugiau istorinis ir politinis, o ne kalbotyros klausimas. Bet ar tikrai pagal tokį kriterijų reikia nustatinėti kalbos amžių? Juk yra kalbų, kurios išvis atrastos tik neseniai, neturi jokių rašytinių šaltinių ir niekur iki šiol nebuvo minimos. Bet jos juk neatsirado iš niekur, jomis žmonės kalbėjo tūkstančius metų. Jeigu tam tikrą atšaką sudaro kelios kalbos, kalbotyrininkai turi visokių metodų, kaip labai apytiksliai nustatyti, nuo kada tos kalbos galėtų būti laikomos atskiromis. „Apytiksliai“ čia reiškia su kelių amžių paklaida, kas vėlgi padaro kalbų amžiaus palyginimą praktiškai bevertį. Ir pats atsiskyrimo faktas paprastai pažymi tik tai, kad tarp kalbos vartotojų tam tikru metu atsirado kažkokia geografinė kliūtis ar tiesiog didesnis atstumas.

Čia Jūsų diskusija panaši į seną gerą mįslę "Kas atsirado ankščiau višta, ar kiaušinis". Vienas matuojat nuo motininės kalbos "atsiradimo", antras nuo mutacijos pradžios ir kuris iš Jūsų yra teisus? Mano požiūriu visi mes prasidėjom nuo prokariotų, bet prokariotų mes nevadinam homo sapiens...

UTF16, užsiimi kalbotyra? Nes skaitant tavo komentarus, iš tikrųjų daug sužinojau. Kaip sako, makes sense, ką sakai, ir suprantama, visi kiti komentatoriai visada žino geriau ir nesistengia klausytis, o tik ginčytis. Vis dėlto, kalbam apie savo palikimą, kalbą, ir būdami maža tauta, turėtume rasti daugiau bendrumo, o ne atvirščiai. Ką norėjau tuo pasakyti, kad mums reikia dažniau įsiklausyti to, kuris daugiau išmano savo srityje, ir mažiau švaistyti laiko ir energijos veltui. Kokie mes, lietuviai, esam šiurkštūs vieni kitiems, galbūt dėl savo istorijos, tačiau nors ir tai nesusiję su straipsniu ar komentarais, bet esant tikslui puoselėti kalbą ir tautą, norėčiau pasakyti tik du pavyzdžius girdėtus tik šiandien. Vienas žmogus užstrigo Prancūzijoje ir jo bičiulė prašė pagalbos grįžti namo, galiausiai išprendė problemą, bet komentarai buvo apgalėtini ir nesuvokiami, kaip įmanoma tyčiotis iš kito nelaimės. Antras pavyzdys yra dėl tos aviacinės bombos šalia 'Panoramos'. Žmonės labai sužverėję, nors ir rūpinasi dėl visų gerovės. Kodėl mes taip elgiames? Turbūt dėl to, kad dauguma žmonių ir tuo tarpu valstybė nevertina proto Nesijuokit, nes jau nebejuokinga