Mokslininkai iki detalių atkūrė 7000 metų senumo moters išvaizdą - akivaizdu, kad ji buvo labai įtakinga (0)
Prieš 7000 metų gyvenusi medžiotojų-rinkėjų bendruomenės moteris neseniai buvo prikelta įspūdingoje rekonstrukcijoje. Čia matome ją vilkinčią iš plunksnų pagamintą apsiaustą, taip pat vėrinį ir diržą, padarytą iš 130 gyvūnų dantų. Jos tamsi oda yra išmarginta baltais raštais, o įspūdingiausiai atrodo iš elnio ragų pagamintas „sostas“, kuriame ji sėdi sukryžiuotomis kojomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Moters kūną archeologai atrado praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Ši moteris buvo palaidota vertikaliai, todėl jos kapas iš kitų, rastove toje pačioje archeologinėje Skateholmo vietovėje, labai išsiskyrė. Šios radimvietės kapai datuojami 5500-4600 metams pr.m.e., praneša „National Geographic“.
Kadangi jos kūnas buvo labai gražiai išpuoštas, manoma, kad moteris savo bendruomenėje turėjo gana svarbų vaidmenį. Ši jos rekonstrukcija nuo lapkričio 14d. eksponuojama Švedijos Trelleborgo muziejuje.
Ekspertai nustatė, kad moteris mirė būdama 30-40 metų, o jos ūgis siekė 1,5 metro. Remiantis DNR, gautais iš kitų archeologinės vietovės kapų, tyrėjai nustatė, kad tuo metu šioje Švedijos vietoje gyvenę žmonės turėjo šviesios spalvos akis ir tamsią odą.
Tuo metu, kai gyveno ši medžiotojų-rinkėjų bendruomenės moteris, senovės europiečiai jau ėmė sukti link sėslesnio gyvenimo ir žemdirbystės. Tačiau Skateholmo kapavietės rodo, kad kai kurios medžiotojų-rinkėjų bendruomenės šiek tiek atsiliko ir žemdirbyste neužsiimė dar 1000 metų po jos išpopuliarėjimo.
Šios moters veidą rekonstravo archeologas ir skulptorius Oscaras Nilssonas. Dirbdamas su jos kaukolės kompiuterine tomografija, jis labai kruopščiai rekonstravo kiekvieną moters veido raumenį, taip bandydamas atkurti ir jos veido išraišką.
„Žmogaus veidas manęs niekada nenustoja stebini. Struktūros variacijos, detalių įvairovė atrodo begalinė. Niekada nerasi tokio pačio veido, jie visi yra unikalūs“, – savo tinklalapyje rašo O.Nilssonas.
Rekonstruodamas moters veidą, archeologas įsivaizdavo, kad ji yra šamanė. Iš tiesų, jos išskirtinis palaidojimo būdas rodo, kad ji tikrai turėjo svarbų statusą savo visuomenėje, tačiau tiksliai, pasakyti kokia ta rolė buvo – deja, neįmanoma.
Nepaisant to, tokia detali rekonstrukcija mums leidžia pamatyti moterį, kuri gyveno prieš tūkstantmečius. O jos įstabus žvilgsnis tarsi „leidžia užmegzti kontaktą su praeitimi“, skelbia Trelleborgo muziejaus kuratoriai.
Parengta pagal „Live Science“.
