Kristupas Kolumbas, italų keliautojas, atradęs jūrų kelius į Naująjį Pasaulį, paliko nemažai užrašų. Juose - ir kasdieniškas susitikimas su undinėmis. Tiesa, jos Kolumbui nepatiko.

Apie undines žmonės kalba nuo antikos laikų - jos minimos ir senovės graikų darbuose. Nors buvo sukurta ir įvairių pasakojimų bei legendų, kai kurie jūreiviai pasakodavo apie susitikimus su šiomis mistinėmis būtybėmis. Sutiktos netyčia undinės nerdavo gilyn, mosuodamos savo pelekais. Tačiau kartais jos pasiversdavo tikromis moterimis ir eidavo vilioti vyrų.

1493 metų sausio 9 dieną Kolumbas plaukė pro dabartinės Dominikos Respublikos salas. Ir ten jis pastebėjo undines. Galima tik įsivaizduoti, kaip įgulos vyrai sušoko pažiūrėti į taip plačiai apdainuotas būtybes. Tačiau pats Kolumbas liko nusivylęs.

Savo užrašuose Kolumbas pažymėjo, kad undinės realybėje nėra nei perpus tiek gražios, kokios yra vaizduojamos mene. Keliautojas teigė, kad undinių veidai jam pasirodė vyriški. Ne tai, ko jūreiviai tikėjosi, prisiklausę pasakų ir legendų apie gražiąsias undines.

Mes žinome, kad undinės neegzistuoja, tai ką Kolumbas galėjo matyti? Greičiausiai tai buvo lamantinai - dideli jūrų žinduoliai, kartais vadinami jūrų karvėmis. Į undines jūreiviams lamantinai panašūs dėl savo proporcijų, kurios yra šiek tiek panašios į žmogaus. Tiesa, lamantino ilgis gali siekti ir visus keturis metrus.

Lamantinai jūrų karvėmis vadinami dėl to, kad minti vandens augalija, tačiau ir snukio išvaizda yra šiek tiek panašūs į fermų galvijus. Lamantinų akys kartais apibūdinamos kaip primenančios žmonių, todėl Kolumbas galėjo pamanyti, kad tai - negražios, vyriškus veido bruožus turinčios undinės.

Tiesa, niekas dabar jau nepatikrins, ką iš tiesų matė Kolumbas. Greičiausiai tai buvo lamantinai, bet galėjo būti ir pavargusių jūreivių fantazijos apgaulės.

Komentarai ()