Izraelyje aptiktas įspūdingas aukso lobis - nejudintas gulėjo net 1100 metų (Video) ()
Turtus reikia saugoti. Būtent todėl 425 monetos buvo sudėtos į molinį ąsotį, jis buvo užsandarintas dangčiu, įtvirtintas vinimis – ir visa tai buvo paslėpta smėlynuose ten, kur dabar egzistuoja Izraelis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lobis nepajudintas išgulėjo daugiau nei 1100 metų – iki praėjusios savaitės, kai du aštuoniolikmečiai, dalyvaujantys archeologiniuose kasinėjimuose Javnės mieste, pastebėjo kažką neįprasto.
„Kasiau dirvą, ir tai darydamas aptikau kažką, kas priminė lapus, – pasakoja vienas iš radėjų, Ozas Cohenas. – Kai pažvelgiau dar kartą, supratau, kad tai – auksinės monetos. Buvo nepaprastai įdomu rasti tokį ypatingą ir senovinį lobį“.
Du aštuoniolikmečiai savanoriavo socialiniame projekte, kurio tikslas – stiprinti Javnės (miesto, esančio į pietus nuo Tel Avivo) bendruomenę. Programos aprašyme minima galimybė jauniems žmonės susipažinti su istorija – bet kaip juokauja „New York Times“, niekur nebuvo paminėta galimybė apsipilti auksu.
Izraelio Senienų valdybos monetų ekspertas Robertas Koolas teigia, kad radinys yra „retas lobis“, kuris gali padėti archeologams geriau suprasti, kas tuo metu vyko regione.
Monetos bendrai sveria kiek mažiau nei kilogramą, yra nukaldintos iš gryno aukso ir datuojamos IX amžiumi – laikais, kai kai Abasidų kalifatas valdė didžiulę imperiją, besitęsiančią nuo Persijos rytuose iki Šiaurės Afrikos vakaruose.
„Lobį sudaro gryno aukso denarai, o taip pat – apie 270 smulkių aukso gabalėlių, auksinių dinarų fragmentų, naudotų kaip mažesnės vertės pinigas“, – teigia R.Koolas.
Jis pasakoja, kad toks aukso ir sidabro monetų smulkinimas islamo šalių finansinėse sistemose po 850-ųjų metų buvo gana įprastas – nuo tada, kai išnyko bronzinės ir varinės monetos.
Vienas iš tokių praėjusią savaitę atkastų gabaliukų yra iš monetos, iki šiol dar niekada neaptiktos Izraelyje – iš Bizantijos imperatoriaus Teofilio, valdžiusio 829-842 m., auksinio pinigo.
Mokslininkai teigia, kad tokio pinigo fragmento pasirodymas islamiškame monetų lobyje įrodo nuolatinį dviejų konkuruojančių imperijų ryšį – ar tai buvo karas, ar prekyba, bet monetos keliavo iš rankų į rankas.
R.Koolas taip pat pasakoja, kad apie šiuos laikus Izraelio istorijoje yra mažiausiai žinoma, tad bet kokia smulkmena yra labai svarbi – o monetos gali ypač daug ką atskleisti.
„Monetose galima perskaityti Bagdado kalifo vardą. Taip pat ten dažnai įrašomas ir vardas gubernatoriaus, kuris valdė kalifo vardu“, – aiškina mokslininkas. Jis taip pat nurodo, kad monetose galima aptikti ir žemesnių grandžių valdytojų vardų, monetos kalyklų pavadinimų, o svarbiausia – monetų nukalimo datą.
Izraelio senienų valdybos archeologės Liat Nadav-Ziv ir Elie Haddad teigia, kad radiniai gali „parodyti, kad tarp šio rajono gyventojų ir atokesnių vietovių vyko tarptautinė prekyba“. Jos taip pat tvirtina, kad yra akivaizdu, jog lobis buvo paslėptas tikslingai.
„Asmuo, užkasęs šį lobį prieš 1100 metų, turėjo tikėtis jį atgauti – ir netgi įtvirtino indą vinimis, kad jis nejudėtų, – teigiama pranešime. – Tačiau galime tik spėlioti, kas savininkui sukliudė grįžti ir pasiimti savo lobį“.
Pasak R.Koolo, tuometinė lobio vertė turėjo būti tikrai didelė. „Pavyzdžiui, už tokią sumą tuometinėje Egipto sostinėje – klestinčiame Fustato mieste – pačiame geriausiame rajone tais laikais buvo galima nusipirkti prabangų namą“.
Parengta pagal „New York Times“.
