Nutylėta Antrojo pasaulinio karo istorija: kaip „vaiduoklių armija“ apmulkino nacius? ()
Rugsėjo 2 d. sukako 75 metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šio pasaulinio konflikto metu vyko šimtai kruvinų susirėmimų sausumoje, ore ir vandenyje. O vienas slaptas JAV kariuomenės batalionas pasitelkdavo ne kulkas, ne strategijas, o pripučiamus natūralaus dydžio tankus, netikras emblemas, akustinį kraštovaizdį ir netikras radijo transliacijas, kad suklaidintų vokiečių kareivius mūšio lauke.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
23-iasis specialusis kariuomenės būrys, vadintas vaiduoklių kariuomene, subūrė menininkus, karininkus ir audioekspertus į unikalų dalinį, pasišventusį gudrybių, suktybių menui – tai buvo pirmas mobilus, multimedijų, taktikos apgaulės kovos būdas JAV kariuomenės istorijoje, rašoma Antrojo pasaulinio karo laikų muziejuje Naujajame Orleane. Jame eksponuojama daugybė Vaiduoklių kariuomenės įrankių.
Derindama mokslą su kūryba, vaiduoklių kariuomenė surengė apie dvi dešimtis misijų nuo 1944 m. gegužės iki 1945 m., turėdama vienintelį tikslą – pateikti naciams klaidingų duomenų apie Sąjungininkų karinių pajėgų buvimo vietas Europoje. Šios pastangos išgelbėjo gyvybę tūkstančiams sąjungininkų kareivių. Vaiduoklių kariuomenės egzistavimas buvo laikas paslaptyje dar apie 40 metų po karo pabaigos. Kaip rašoma muziejaus ekspozicijoje, vaiduoklių kariuomenė iki dešimto dešimtmečio vidurio išliko oficialiai klasifikuojamu daliniu.
„Praeityje, kai būdavo vykdomos apgaulės operacijos, tai būdavo laikinos užduotys, – pasakojo muziejaus kuratorius Larry Decuersas. – Padalinys būdavo suformuojamas išskirtinai apgaulingoms operacijoms.“
JAV kariuomenės pulkininkas Billy‘is Harrisas ir majoras Ralphas Ingersollas iš Londono suformavo apgaulingųjų taktikų padalinį, juos įkvėpė sėkminga tokio pobūdžio britų strategija Šiaurės Afrikoje. 1942 m. įkurtas britų kariuomenės būrys „Operation Bertram“ su 2 000 netikrų transporto priemonių apdūmė vokiečius, neva jie stiprina pozicijas pietuose, o patys mobilizavo pajėgas šiaurėje.
Amerikiečių specialiajam būriui vadovavo pulkininkas Harry‘is L. Reederis, jis buvo 82 karininkų ir 1 023 kareivių vadas. Padalinyje buvo menų studentų iš Pratto instituto, drabužių dizaineris Billas Blassas, fotografas Artas Kane‘as, dailininkas Ellsworthas Kelly‘is.
Šie ir kiti strategai sukūrė keturių etapų taktiką, kaip pasitelkti vaiduoklių kariuomenės batalionus.
L. Decuersas pasakojo: „Pirmas elementas buvo maskuojamosios įrangos inžinierių batalionas – jie kūrė pripučiamus automobilius, tankus.“ Tankus be vargo perkeldavo keli vyrai, o iš toli jų praktiškai nebuvo įmanoma atskirti nuo tikrų tankų. Antras elementas – radijo signalų kūrėjai. Radijo operatoriai buvo tokie gabūs, kad galėjo imituoti Morzės abėcėlės kodus, o netikri jų pranešimai skambėdavo absoliučiai autentiškai.
Trečias vaiduokliškosios kariuomenės elementas buvo garsų imitavimai. Audioinžinieriai iš anksto įrašydavo karinių pratybų, kasamų tranšėjų, statomų tiltų garsus, paskui suredaguodavo taip, kad juos galėdavo transliuoti per didžiulius garsiakalbius. Garsai pasiekdavo nacių kariuomenę ir įtikindavo, kad didžiuliai sąjungininkų būriai išsidėstę didelėse teritorijose.
Ketvirtas etapas – inžinierių kompanija, gaminusi įvairių karinių būrių emblemas, kurios klaidindavo vokiečius arba potencialius šnipus artimuose miestuose.
„Sėkmingiausia buvo operacija „Viersen“, vykusi 1945 m. kovo 18–kovo 24 d.“, – teigė L. Decuersas.
Šiai operacijai vaiduokliškoji kariuomenė pasitelkė 600 pripučiamų transporto priemonių, netikrų uniformų emblemų, įrašė pontoninio tilo statybų garsus. Vokiečiai manė, kad 30-oji pėstininkų divizija ir 79-oji pėstininkų divizija pasirengusios keltis per Reiną. Planas pavyko – vokiečiai perkėlė savo būrius per upę ir apšaudė neegzistavusią kariuomenę.
Šešėlių vaikymusi užsiėmę naciai nedalyvaudavo tikrose kovose.
„Pulti, kai jie nepasirengę“
Vaiduoklių kariuomenės audiotechnologijos nebuvo prieinamos jos pirmtakams, karinių suktybių menas – senas kaip pats karas, jį pasitelkdavo ne vieną tūkstantmetį.
Vienas garsiausių pavyzdžių aprašytas 8 a. per Kristų poeto Homero. Graikai laimėjo Trojos karą, nes padovanojo Trojos gyventojams apgaulingą dovaną – didžiulį medinį žirgą, kurio viduje slėpėsi graikų kariai.
6 a. pr. Kristų gyvenęs garsus kinų generolas, filosofas Sunas Tzu parašė knygą apie karines strategijas „Karo menas“. Joje jis aprašė įvairių apgaulės taktikų, jos nagrinėjamos dar šiais laikais. Pavyzdžiui, joje taip patariama: „Kai turi pajėgumo, sudaryk įspūdį, kad jo neturi. Kai esi arti, sudaryk įspūdį, kad esi toli. Pulk, kai jie nepasirengę, užklupk, kai jie nesitiki būti užklupti.“
Amerikos pilietinio karo metų konfederatų generolai irgi pasitelkė apgaulę, ėmėsi įvairių gudrybių, kad sąjungininkai nesuprastų kaip jų priešams trūksta ginklų ir atsargų.
O JAV vaiduokliškoji kariuomenė buvo vienas iš pirmųjų specializuotų kariuomenės padalinių, suformuotas specialiai sutrikdyti ir apdumti priešą, teigė L. Decuersas „Science“ korespondentui.
„Apgaulių pasitelkdavo visų karų istorijoje, o nauja buvo tai, kad padalinio užduotis buvo apgaudinėti visais įmanomais būdais. Tai buvo vienintelė jų misija“, – sakė J. Decuersas.