Sibire - įspūdingas 46 000 metų senumo radinys: taip puikiai išsilaikęs, tarsi būtų nugaišęs vakar ()
Fosilijų medžiotojai Sibire rado prieš 46 000 metų gyvenusį „ledo paukštį“, kuris atrodo taip, tarsi būtų nugaišęs tik prieš kelias dienas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iš gerai amžinajame Sibiro įšale išsilaikiusio raguotojo vieversio išgavo DNR. Rezultatai gali padėti paaiškinti porūšių evoliuciją – ir tai, kaip mamutų stepė paskutinio ledynmečio pabaigoje transformavosi į tundros, miško ir stepių biomus.
2018 m. šiaurės rytų Sibire, Baltojo kalno (rus. Белая Гора) srityje žemėje buvo rastas gerai išsilaikęs įšalęs paukštis. Stokholmo universiteto Paleogenetikos tyrimų centro ir Švedijos gamtos istorijos muziejaus mokslininkai ištyrė paukštį, o rezultatai dabar paskelbti mokslo žurnale „Communications Biology“. Atlikus analizę paaiškėjo, kad paukštis yra 46 000 metų amžiaus raguotasis vieversys.
„Mums pavyko ne tik identifikuoti paukštį kaip raguotąjį vieversį. Genetinė analizė taip pat parodė, kad paukštis priklausė populiacijai, kuri buvo bendra dviejų šiandien gyvenančių raguotųjų vieversių porūšių protėviu. Viena iš dabartinių rūšių dabar gyvena Sibire, o kita – Mongolijos stepėje. Tai padeda mums suprasti, kaip vystėsi porūšių įvairovė „, – sako Stokholmo universiteto Zoologijos katedros mokslininkas Nicolas Dussexas.
Rezultatas pasižymi ir dar vienu svarbiu dalyku. Per paskutinį ledynmetį mamutų stepė išplito į Šiaurės Europą ir Aziją. Stepėje gyveno dabar jau išnykusios rūšys – tokios kaip gauruotasis mamutas ir gauruotasis raganosis.
Remiantis viena teorija, ši ekosistema buvo tokių buveinių kaip stepės, tundros ir spygliuočių miškų mozaika. Praėjusio ledynmečio pabaigoje mamutų stepė buvo padalinta į šiandien mums žinomus biotopus – tundrą šiaurėje, taigą viduryje ir stepę pietuose.
„Mūsų rezultatai patvirtina šią teoriją, nes raguotųjų vieversių įvairumo atsiradimas, atrodo, įvyko maždaug tuo pačiu metu, kai išnyko mamutų stepė“, – sako Švedijos gamtos istorijos muziejaus profesorius ir Paleogenetikos centro tyrimų vadovas Love'as Dalénas.
Žiūrint į šiek tiek ilgesnę perspektyvą, tyrinėtojų tikslas yra iššifruoti visą 46 000 metų amžiaus vieversio genomą ir palyginti jį su visų raguotųjų vieversių porūšių genomais.
Paleogenetikos centro tyrėjai turi daugybę mėginių iš panašių radinių, rastų toje pačioje Sibiro zonoje – įskaitant 18 000 metų šuns jauniklį, pramintą Dogoru („draugu“), kurį mokslininkai tiria norėdami nustatyti, ar tai buvo vilkas, ar šuo. Tarp kitų radinių yra 50 000 metų amžiaus urvinio liūto jauniklis Spartakas ir dalis išlikusio gauruotojo mamuto.
Parengta pagal „Geology In“.
