Neįtikėtina sėkmė - dirbdama sode šeima aptiko labai vertingą aukso monetų lobį (1)
Šeima Anglijoje ravėjo savo sode ir aptiko vertingą lobį – po žeme užkastas auksines monetas, datuojamas XV amžiumi ir vaizduojančius anglų monarchus nuo Edvardo IV iki Henriko VIII.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lobį sudaro 63 auksinės ir viena sidabrinė monetos. Tai pinigai, nukaldinti per beveik 100 metų laikotarpį: nuo XV a. pabaigos iki XVI a. Keturiose monetose pavaizduotas Henris VIII – ir, kas įdomu, jo trijų žmonų – Kotrynos Aragonienės, Annos Boleyn ir Jane Seymour – inicialai.
Aptikusi lobį šeima, gyvenanti pietryčių Anglijoje esančioje Hampšyro grafystėje, pranešė apie jį Britų muziejui, kuris administruoja vadinamąjį Nešiojamųjų senienų registrą (angl. Portable Antiquity Scheme, PAS). Ši programa bendradarbiauja su vietos žmonėmis, kurie Jungtinėje Karalystėje aptinka istorinius artefaktus, ir pranešdami apie juos suteikia galimybę radinius dokumentuoti bei ištirti.
Monetos greičiausiai buvo užkastos maždaug 1540 m., karaliui Henrikui VIII dar esant gyvam – tačiau nežinoma, ar šis lobis yra kažkas panašaus į „kiaulę taupyklę“, kurią kas nors reguliariai papildydavo monetomis, ar visas lobis buvo užkastas vienu metu, teigia Britų muziejus.
Vis dėlto tas, kuris beveik prieš 500 metų surinko šias monetas, buvo rimtas žmogus: rinkinio vertė tuomet siekė maždaug 24 svarus, kas šiandien atitiktų daugmaž 14 000 svarų (daugiau nei 15 000 eurų), nurodo Britų muziejaus viduramžių ir ankstyvųjų šiuolaikinių monetų kuratorė Barrie Cook. Tai daug daugiau, nei vidutinis metinis darbo užmokestis Tudorų laikais.
Tikėtina, kad lobį užkasė turtingas prekybininkas ar dvasininkijos atstovas, „The Guardian“ sakė Oksfordo universiteto monetų ekspertas Johnas Nayloras. „Tai tas periodas tarp 1530-ųjų ir 1540-ųjų pabaigos, kai likviduojami vienuolynai – ir yra žinoma, kad kai kurios bažnyčios bandė paslėpti savo turtus, tikėdamosi, kad sugebės juos išlaikyti ateičiai“, – teigė jis.
Naujai atrastos monetos yra „svarbus lobis“. „Nedažnai susiduriama su aukso lobiais iš to laikotarpio“, – sakė J.Nayloras.
Kalbant apie pačias monetas, nemaža paslaptis slypi tame, kodėl ant jų yra Henriko žmonų inicialai. 1526 m. karalius Henrikas ir Anglijos arkivyskupas, valstybės veikėjas bei katalikų Bažnyčios kardinolas ir Thomas Wolsey perdarė pinigų sistemą, pakeisdami monetų svorį ir įvesdami naujus nominalus – pavyzdžiui, penkių šilingų auksinę monetą, rašo „The Guardian“.
„Karalius ne tik pakeitė nominalus, bet ir priėmė šį labai keistą sprendimą – monetose žymėti žmonų inicialus“, – sako B.Cook. Toks žingsnis neturėjo precedento. Atsižvelgiant į nemažai Henriko VIII santuokų (iš viso šešias), inicialai dažnai keitėsi. Tačiau po trečios santuokos su Jane Seymour – netrukus po gimdymo mirusia Edwardo VI motina – karalius Henris nutraukė tokią praktiką ir kitų jo žmonų (Ana Klevietė, Catherine Howard ir Catherine Parr) inicialai ant angliškų monetų nebeatsirado.
Šis lobis yra tik vienas iš daugiau nei 47 000 artefaktų, kurie 2020 metais buvo įtraukti į PAS registrą. Dar vieną neseniai atrastą lobį sudaro 50 Pietų Afrikos krugerandų, nukaldintų XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Šis lobis, taip pat rastas užkastas sode, buvo atrastas Milton Keynes mieste, esančiame apie 130 km į šiaurės vakarus nuo Londono. Kiekviena iš 50 monetų sveria po 1 unciją (28 gramus) ir yra pagaminta iš vientiso aukso, skelbia Britų muziejus
„Kaip jie pateko į Milton Keynes ir kodėl jie buvo užkasti, šiuo metu tebėra paslaptis“, – rašoma muziejaus atstovų pranešime. Milton Keyneso pareigūnai bando surasti originalųjį monetų savininką ar jo paveldėtojus.
Kiti žymesni PAS dokumentuoti radiniai:
- Vario lydinio romėniški baldų fiksatoriai, vaizduojantys graikų dievą Okeaną, datuojami 43-200 m. Radinys buvo aptiktas Hampšyre (Anglijoje).
- Švino lydinio viduramžių antspaudų matrica, vaizduojanti XIII amžiuje gyvenusį Šv. Andriejaus vyskupą Deividą – nors tai gali būti ir šiuolaikinė klastotė.
- Viduramžių plokštelė su baltuoju karaliaus Ričardo III (valdė 1483–85) šernu, kuri buvo rasta Devone (Anglijoje). Plokštelė, pagaminta iš vario lydinio, aukso, sidabro ir emalio, tikriausiai buvo dėvima ant diržo, segamo ant šarvų.
Parengta pagal „Live Science“.
