Stounhendžas – tai priešistoriniais laikais datuojamas archeologijos paminklas, esantis Viltšyro grafystėje, Anglijoje. Jį sudaro apskritimu sustatyti maždaug 4 metrų aukščio ir 2 metrų pločio akmenys.

Stounhendžas – garsiausias iš visų apskritų monumentų iš medžio ar akmens, kurių nemaža Britanijos kaimo vietovėse. Istorikų teigimu, statinys atsirado maždaug 3 000–2 000 m. pr. Kr., o kai kuriuos akmenis atgabeno iš kaimyninio Velso, kas turėjo būti nelengva užduotis akmens amžiuje.

Tad kyla klausimų: kam šio reikėjo? Kodėl akmens amžiuje gyvenę žmonės pastatė šitiek monumentų?

„Trumpai tariant, šito nežinau nei aš, nei kas nors kitas“, – teigė istorikė Rosemary Hill, parašiusi knygą „Stounhendžas“ (išleista 2008 m.).

Paminėtina, kad Stounhendžas netgi nėra apskritas monumentas, vadinamasis hendžas. Pastarąjį terminą 1932 m. pirmas pateikė britų archeologas Thomasas Kendrickas – juo pavadino apskritą pylimą su grioviu viduje ir su keliais įėjimais. O Stounhendžo struktūra atvirkščia – pylimą čia supa griovys, aiškino R. Hill „Live Science“.

Kitas įdomus faktas – net ir nepaisant atvirkščios pylimo ir griovio struktūros, daugelis hendžų skiriasi nuo Stounhendžo, nes buvo mediniai statiniai. Tai skamba logiškai – juk medienos yra visur, ją lengviau skaptuoti, gabenti, nors ji ir ne tokia patvari. Tik 20 a. archeologai padarė išvadą, kad kadaise Britanijoje buvo daugybė apskritų monumentų iš medžio, kurie vėliau supuvo ir išnyko.

„Po Pirmojo pasaulinio karo, kai imta skraidyti lėktuvais, pastebėta, kur būtų tų statinių, nes liko jų žymės. Žmonės jas pastebėjo tik iš paukščio skrydžio aukščio. Tokių statinių randama tik Britanijoje“, – teigė R. Hill.

Airijoje ir Prancūzijos Bretanės regione yra panašių senovės statinių iš akmens, netoli Berlyno yra medinis apskritas statinys iš akmens ir ankstyvojo bronzos periodo, Portugalijoje – 4 500 m. senumo rąstinis apskritimas. Britų salose ir kai kuriose Europos žemyno dalyse iš viso būtų keli tūkstančiai įvairių apskritų monumentų. Ir visgi kodėl juos statė?

Per daugelį metų tyrėjai pateikė daugybę idėjų – kad tokie monumentai, kaip Stounhendžas, buvo šventos medžioklės vieta, bendruomenės susirinkimo vieta, astronominis kalendorius, šventykla, gydomųjų galių turėjusi vieta, kapinės ir pan. Archeologinių kasinėjimų metu rasta kai kurias idėjas patvirtinančių įrodymų.

„Stounhendže aptiko žmonių palaikų, tai – svarbus įrodymas, kad čia būta laidojimo vietos. Žiemos saulėgrąžos metu ji nukreipta į besileidžiančios saulės pusę. Taigi, galima teigti, ši vieta turi sąsajų su mirtimi ir su saulėgrąžomis. Peršasi išvada, kad tai buvo ritualinė vieta. Nėra įrodymų, kad žmonės būtų čia valgę ar gyvenę“, – aiškino istorikė.

Įdomu tai, kad vos už 3,2 km nuo Stounhendžo yra Durrington Walls apskritas pylimas, kuriame rasta įrodymų, kad žmonės čia kadaise valgė kiaulienos.

Istorikės R. Hill teigimu, hendžai turėjo įvairių paskirčių, bet konkrečiai kokių, sudėtinga pasakyti. „Bendras hendžų ypatumas – jie, regis, nebūdavo atitverti, gali būti, kad juose rinkdavosi žmonės“, – sakė ji.

R. Hill teigimu, viena vertus, neaišku, kodėl akmens amžiaus europiečiai statė tiek daug apskritų statinių, kita vertus, šis nežinojimas savaip magiškas. Anot istorikės, Stounhendžas išlieka paslaptimi, jūs galite būti druidas, antropologas, archeologas, [vadinamosios] naujosios religijos šalininkas ar pan. ir įnešti savos perspektyvos į šio paslaptingo reiškinio tyrinėjimus.

Komentarai ()