Lenkijoje aptikti šiurpius laikus menantys daiktai - tėvai šiuos žetonus davė vaikams, tikėdamiesi juos dar pamatyti ()
Archeologai rado keturių vaikų, kuriuos naciai nužudė Sobiboro mirties stovykloje rytinėje Lenkijoje, tapatybės žetonus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekviena metalinis žetonas yra skirtingas – ir tikėtina, kad tėvai juos įteikė vaikams prieš išsiskiriant su jais. Tėvai tikėjosi, kad asmens tapatybės žetonai padės vaikams grįžti namo, teigia Izraelio senienų tarnybos archeologas Yoramas Haimi, dirbantis šiuose kasinėjimuose.
„Kiekvienas net ir mažiausias mūsų surastas artefaktas pasakoja istoriją. Tai yra bendruomenės, iš kurios jie atvyko į Sobiborą, istorija“, – teigia Y.Haimi, kurio dėdė taip pat buvo nužudytas šioje stovykloje.
Holokausto metu naciai nužudė 6 milijonus žydų – taip pat neįgalius žmones, romus, lenkus ir kitų tautybių žmones. Vien Sobibore nuo 1942 m. gegužės iki 1943 m. spalio buvo nužudyta apie 250 000 žmonių – daugiausia Lenkijos žydų, rašoma „Encyclopedia Britannica“.
Sobiboras buvo įkurtas šalia geležinkelio linijos, kuria žydai buvo gabenami iš visos Europos, ir prie stovyklos geležinkelio platformos Y.Haimi su kolegomis rado pirmąjį žetoną, kuris priklausė 6 metų mergaitei Lea Judith De La Penha, kuri buvo nužudyta 1943 m., sakoma Izraelio senienų tarnybos paskelbtame pranešime.
Kasinėjimai taip pat atidengė stovyklos dujų kamerą – 350 kvadratinių metrų ploto pastatą su aštuoniais kambariais.
Remdamiesi tais matmenimis, „galime pasakyti, kad vienu metu į šią dujų kamerą galima buvo įvesti nuo 800 iki 900 žmonių, įjungti rezervuaro variklį – ir per 10 minučių nužudyti 900 žmonių. Tai buvo žudymo fabrikas“, – sako Y.Haimi.
Komanda kitus tris žetonus 2012-2014 m. atrado stovyklos „žudymo zonoje“, kurioje buvo dujų kamera, krematoriumas ir masinė kapavietė. Žetonai priklausė 8 metų Deddie Zakui, 12 metų Annie Kapper ir 11 metų Davidui Juda Van der Velde, kuriuos naciai nužudė 1943 m. Rasta tik pusė Davido Juda Van der Velde žetono – ir ant jos matyti ugnies pėdsakai. „Vokiečiai sudegino jo kūną, ir ant jo kaklo buvo šis žetonas“, – aiškina Y.Haimi.
Kiekviename žetone nurodomas vaiko vardas, gimimo data ir gimtasis miestas – o tai padėjo archeologams sužinoti daugiau apie jų trumpą gyvenimą. Siekdami nustatyti vaikų kilmę, mokslininkai susisiekė su Westerborko stovyklos memorialiniu centru (Olandija), kur Holokausto metu veikė tranzitinė stovykla, ir kur dabar yra lankytojų centras bei atminimo vieta.
Visi vaikai atvyko iš Amsterdamo, juos buvo galima atsekti pagal iš Vakarų Europos į Sobiborą traukiniais gabentų žydų sąrašus. Kai kurie iš šių naujai identifikuotų vaikų buvo įtraukti į masinę maždaug 1300 mažų, vos 4-8 metų vaikų, deportaciją, kurios metu jie buvo atskirti nuo tėvų ir išsiųsti į dujų kameras, sakoma pranešime.
Pagal rastus artefaktus norėdamas atsekti ir kitus žmones, Yoramas Haimi atliko išsamesnius tyrimus. Kai kuriais atvejais bandymai identifikuoti asmenis užtruko metus.
„Tai tarsi galvosūkis, reikia daug dirbti archyvuose ieškant dokumentų, sąrašų, informacijos apie transportą“, – sako mokslininkas.
Y.Haimi mano, kad pribloškiantis Sobiboro aukų skaičius, apie kurį pranešta, gali neprilygti tikrajam ten nužudytųjų skaičiui. Jis pasakoja, kad žydai į stovyklą atvykdavo ir traukiniais, kurių nebuvo sąrašuose. Anot jo, taip pat nebuvo atsižvelgiama į visus žmones, suvestus ten pėsčiomis, atgabentus sunkvežimiais ar kitomis priemonėmis.
„Mes niekada nesužinosime, kiek tiksliai žydų buvo nužudyta šioje stovykloje. Galiu pasakyti iš masinių kapų dydžio – nes jie yra milžiniški – turėtų būti daug daugiau nei 250 000“, – sako archeologas.
Kai kurie kaliniai Sobibore buvo verčiami ir dirbti. Pasak JAV Holokausto memorialinio muziejaus, jie buvo verčiami nešti aukų kūnus iš dujų kamerų ir laidoti masinėse kapavietėse – arba dirbti lagerio administracijos ir priėmimo vietose. Tačiau 1943 m. spalio 14 d. įvyko sukilimas.
Maždaug 300 kalinių sugebėjo išsiveržti iš žudymo zonos – bet dauguma žuvo bandydami pabėgti iš stovyklos arba netrukus buvo sugauti. Pasak JAV Holokausto memorialinio muziejaus, vos 50 žmonių pavyko pabėgti iš Sobiboro ir išgyventi karą.
Pasak Holokausto muziejaus, lagerio pareigūnai ir sargybiniai po sukilimo likvidavo (išardė) žudymo zoną ir nužudė likusius kalinius. Galiausiai 1943 m. naciai sunaikino stovyklą ir jos teritoriją užsodino medžiais, skelbia JAV Holokausto memorialinis muziejus.
Parengta pagal „Live Science“.
