JAV vaidmuo

JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris perspėjo sovietus, kad neapgalvotos kalbos apie branduolinį konfliktą tik pablogins situaciją, ir perspėjo Chruščiovą susilaikyti nuo tiesioginės intervencijos į konfliktą. Tačiau Eisenhoweris taip pat griežtai perspėjo prancūzus, britus ir izraeliečius, kad jie atsisakytų savo kampanijos ir pasitrauktų iš Egipto žemės. Eisenhoweris buvo ypač nusiminęs dėl britų, nes jie nepranešė JAV apie savo ketinimus.

Jungtinės Valstijos grasino visoms trims tautoms ekonominėmis sankcijomis, jei jos atkakliai vykdys savo išpuolį. Grasinimai padarė savo darbą. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pajėgos pasitraukė iki gruodžio; 1957 m. kovo mėn. Izraelis galutinai pasidavė JAV spaudimui atsisakydamas kanalo kontrolės Egipto naudai.

Sueco krizė buvo pirmasis Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų panaudojimas. Jungtinių Tautų skubios pagalbos pajėgos (UNEF) buvo ginkluota grupė, išsiųsta į šią teritoriją prižiūrėti karo veiksmų pabaigos ir trijų okupacinių pajėgų išvedimo.

Sueco krizės padariniai

Po Sueco krizės Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, buvusių imperinės galios valstybių, įtaka pasaulyje susilpnėjo, kai JAV ir Sovietų Sąjunga užėmė galingesnį vaidmenį pasaulio reikaluose. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Anthony Edenas atsistatydino po dviejų mėnesių po to, kai išvedė britų karius.

Dėl krizės Nasseris tapo galingu didėjančių arabų ir egiptiečių nacionalistinių judėjimų herojumi. Nors Izraelis negavo teisės naudotis kanalu, jam vėl buvo suteiktos teisės gabenti prekes palei Tirano sąsiaurį.

Po dešimties metų Egiptas uždarė kanalą po Šešių dienų karo (1967 m. birželio mėn.). Beveik dešimtmetį Sueco kanalas tapo fronto linija tarp Izraelio ir Egipto armijų.

1975 m. kaip taikos gestą Egipto prezidentas Anwar el-Sadat vėl atidarė Sueco kanalą. Šiandien kanalu kasmet perplukdoma apie 300 milijonų tonų prekių.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

History

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()