Paskutinė garsios „pelkių mumijos“ vakarienė stiprina įtarimus apie vieną žiaurų paprotį ()
Tolundo žmogus yra vienas garsiausių Šiaurės Europos „pelkių mumijų“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors 30–40 metų vyras buvo palaidotas pelkėje daugiau nei prieš 2400 metų, rūgštinės durpės mumifikavo jo kūną, išsaugodamos plaukus, smegenis, odą, nagus ir žarnyną – o taip pat ir odinę kilpą ant kaklo.
Nepaisant visų įrodymų, vis dar nežinoma, kodėl jis buvo nužudytas. Atnaujinta vyro žarnyno analizė atskleidė visą jo paskutinio valgio turinį – ir vis labiau atrodo, kad vyras buvo tam tikra žmogiška auka.
Maždaug dieną prieš Tolundo žmogaus pakorimą ir palaidojimą pelkėje, jis valgė košę, kurioje buvo miežių, linų, augalų ir visokių žolių sėklų, sako mokslininkai.
Tai panašu į tai, ką mokslininkai aptiko šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai kūnas pirmą kartą buvo atkastas Danijoje. Tačiau skirtingai nei ankstesnės analizės, naujojoje taip pat pastebėta keletas naujų ingredientų – riebūs žuvų baltymai, o taip pat pelai, liekantys po grūdų kūlimo.
Tai intriguojantis atradimas, nes neseniai atlikus kitos „pelkių mumijos“, vadinamos Grauballe žmogumi, analizę, taip pat buvo aptiktas stebėtinai didelis pelų kiekis, kurio anksčiau taip pat buvo nepastebėta.
Grauballe žmogus (taip pat rastas Danijoje) taip pat buvo nužudytas ir palaidotas rūgštingoje pelkėje, o jo paskutinės vakarienės, panašaus į Tolundo žmogaus paskutinį valgį, turinys gali reikšti tam tikrą ritualą.
Nors atrodo, kad kitos „pelkių mumijos“ valgė košę ar duoną su mėsa ar uogomis, pelai ir gausybė sėklų gali reikšti ypatingą progą. Arba tai, arba šie ingredientai buvo tiesiog pridėti dėl skonio ar sotumo.
„Nors valgis gali atspindėti įprastą geležies amžiaus racioną, pelų įtraukimas gali būti susijęs su ritualinėmis praktikomis“, – rašo autoriai.
Tai nėra pirmas kartas, kai įtariama, kad Tolundo ar Grauballe žmonės buvo ritualinio aukojimo aukomis.
Nors kitos rastos „pelkių mumijos“ galėjo netyčia mirti arba paskęsti durpingose pelkėse, dėl to, kaip Tolundo žmogus buvo nužudytas, o paskui atsargiai palaidotas, užmerkus akis ir užvėrus burną bei paguldžius kūną į vaisiaus padėtį, kai kurie mokslininkai mano, kad jis buvo auka, skirta dievams.
Atsižvelgiant į tai, kad Tolundo žmogus buvo palaidotas netoli tos vietos, kur geležies amžiaus žmonės kasė durpes, gali būti, kad jo kūnas yra padėka už žemę ir jos teikiamus turtus.
Norint nustatyti, ar kitos „pelkių mumijos“ taip pat valgė patiekalus, kuriuose buvo pelų ar sėklų, reikės atlikti tolesnius tyrimus – siekiant išsiaiškinti, ar tai iš tikrųjų tai buvo specialūs ingredientai, dedami į maistą žmonėms prieš juos paaukojant.
Tolundo žmogus gali būti seniai miręs – tačiau jo paslaptis tebegyvuoja, rašo „Science Alert“.
Tyrimas buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Antiquity“.
