Stalinas buvo vienas didžiausių naujos žydų valstybės Palestinoje rėmėjų ir palaikytojų, tačiau staiga santykiams atšalus, buvę sąjungininkai virto mirtinais priešais.

Josifas Stalinas ryžtingai palaikė Izraelio kūrimą 1947 m., nes tikėjosi, kad žydų valstybė bus sovietų sąjungininkė Artimuosiuose Rytuose. Bet kai tarp Maskvos ir Tel Avivo santykiai kardinaliai pasikeitė, Sovietų Sąjunga tapo priešiška ir virto tvirtu arabų sąjungininku.

1947 m. padėtis Viduriniuose Rytuose buvo labai įtempta – bombos ir žiaurūs susirėmimai vyko kiekvieną savaitę. Didžioji Britanija, administravusi Palestiną nuo 1920 m., norėjo nutraukti mandatą ir paleisti buvusią koloniją. Vis dėlto buvo aišku, kad nepriklausomybė sukels karą ir dar daugiau kraujo praliejimo.

Tarp Palestinos arabų (1,2 mln. gyventojų, arba 65 proc.) ir žydų naujakurių (608 000 gyventojų, arba 35 proc.) didėjo įtampa. Arabai nenorėjo žydų valstybės Palestinoje ir grasino „išmesti ją į jūrą“, jei tokia bus sukurta. Tačiau žydai, ką tik patyrę Holokausto siaubą, buvo pasirengę kovoti dėl savo tėvynės įsteigimo.

Vis dėlto jiems reikėjo diplomatinės ir ekonominės paramos, o vienas jų pagrindinių sąjungininkų 1948–1949 m. nepriklausomybės kare (arabai tai žino kaip katastrofą) buvo visiškai netikėtas.

Norėdamas išplėsti sovietų įtakos sferą po pergalės Antrajame pasauliniame kare, Stalinas buvo pasirengęs pasiūlyti paramą žydams.

Bendras tikslas

Tačiau Stalinas nebuvo linkęs propaguoti žydų interesų Palestinoje. Jis jau buvo pradėjęs kelis projektus, siekdamas suteikti sovietų žydams nacionalinę autonomiją SSRS sienose (Žydų Autonominė sritis Sibire), tačiau šios iniciatyvos nepavyko. Kalbant apie Izraelį, Stalinas neketino leisti sovietų žydų piliečiams ten emigruoti.

Kaip teigia rusų istorikas ir žurnalistas Leonidas Mlechinas, „žydų valstybės sukūrimas Palestinoje buvo būdas Stalinui išstumti iš Vidurinių Rytų nusilpusią Didžiąją Britaniją, kurios jis nekentė“. Kadangi arabų režimai dažnai buvo britiški, Stalinas mieliau dirbo su sionistais.

Anksčiau sovietų sąjungininkės Antrojo pasaulinio karo metais, o dabar geopolitinės varžovės, Didžiosios Britanijos taip pat nekentė ir naujakuriai žydai.

1946 m. sionistų kovotojai subombardavo Jeruzalės viešbutį „King David“, kur buvo įsikūrusi Didžiosios Britanijos administracija – teroristinio akto metu žuvo 91 žmogus. Britų išvijimas buvo sionistų ir SSRS tikslas, nors ir dėl skirtingų priežasčių.

Diplomatiniai karai

Nutraukus Didžiosios Britanijos mandatą, Palestinos klausimas atiteko Jungtinėms Tautoms, kurios turėjo rasti sprendimą.

Nors Didžioji Britanija nepalaikė idėjos sukurti nepriklausomą žydų valstybę, dvi galingiausios pokario tvarkos valstybės – SSRS ir JAV – pasirinko dviejų valstybių sprendimą, kuriam savo ruožtu griežtai priešinosi arabų valstybės.

1947 m. lapkričio mėn. dėl šio klausimo buvo balsuota JT Generalinės asamblėjos plenariniame posėdyje.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()