Senovinis paminklas, siejamas su legendiniu valdovu – „Artūro akmuo“: dar senesnis už Stounhendžą ir turėjo specifinę paskirtį ()
Pasak archeologų, paslaptingas akmeninis kapas vakarų Anglijoje, dėl sąsajų su mitiniu karaliumi Artūru neretai vadinamas „Artūro akmenimi“ (angl. Arthur's Stone), atsirado ten beveik prieš 6 tūkstančius metų – ir archeologų teigimu, buvo svarbaus bei sudėtingo „ceremoninio kraštovaizdžio“ dalimi.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiemet netoli senovinės akmeninės struktūros Herefordšyro kaime vykdyti kasinėjimai rodo, kad anksčiau čia buvo iš žemių supiltas piliakalnis, kas žymi, kad netoliese buvo kitas senovinis statinys. Tačiau po kelių šimtų metų jis buvo pertvarkytas taip, kad būtų nukreiptas į kalvas, esančias toliau pietuose, sako projekto vadovas ir Mančesterio universiteto (JK) archeologijos profesorius Julianas Thomasas.
„Tai ceremoninis kraštovaizdis, panašus į tuos, kokie yra aplink Stounhendžą ar Eivberį, tik iš ankstesnių laikų, – sako mokslininkas. – Tai neabejotinai reiškia, kad ši vieta neolito pradžioje buvo politiškai ar dvasiškai svarbi“.
„Artūro akmenį“ sudaro devyni vertikalūs akmenys, laikantys didžiulį „stogo akmenį“, sveriantį daugiau nei 25 tonas. Apačioje esantis praėjimas veda į, kaip manoma, laidojimo kamerą – nors žmonių liekanų ten nerasta.
Struktūra gavo savo pavadinimą gavo pagal legendą apie karalių Artūrą, kuris, pasak mitų, prieš 1500 metų priešinosi saksų invazijai į Britaniją.
Šioje vietoje taip pat įvyko ir keletas reikšmingesnių istorinių įvykių, įskaitant riterių dvikovą Rožių karų metu XV amžiuje. 1645 m., Anglijos pilietinio karo metu, čia taip pat vakarieniavo karalius Karolis I su savo kariuomene, o tinklalapio „Paslaptinga Britanija“ teigimu, „Artūro akmuo“ tapo rašytojo C.S. Lewiso įkvėpimu „akmeniniam stalui“, ant kurio didelio populiarumo sulaukusiame fantastiniame Narnijos pasaulyje buvo paaukotas liūtas Aslanas.
„Akmeninis stalas“
Atliekant kasinėjimus paaiškėjo, kad pirmasis supiltinis piliakalnis „Artūro akmens“ vietoje buvo nukreiptas į vadinamąsias „Mirusiųjų sales“ (angl. Halls of the Dead), kurias J.Thomaso vadovaujama komanda 2013 m. aptiko ant keteros, esančios kiek daugiau nei už 910 metrų. „Mirusiųjų salės“ iš pradžių buvo dideli mediniai pastatai, kurie buvo sąmoningai sudeginti ir pakeisti trimis žemių pilkapiais – galbūt po to, kai mirė vietos vadovas. Panašių medinių pastatų liekanų rasta ir kitose Europos neolito laikų kapinėse.
Pirminę piliakalnio vietą sudarė stačių medinių stulpų palisadas, ir tai buvo labai panašu į centrinį piliakalnį prie „Mirusiųjų salių“ aikštės, sako J.Thomasas. Tačiau stulpai netrukus supuvo ir piliakalnis sugriuvo, todėl kažkur per 200 metų laikotarpį toje vietoje buvo pastatytas antrasis monumentas.
Mokslininkas teigia, kad atstatytasis monumentas, kuris greičiausiai buvo sudarytas iš akmenų, iki šių dienų išlikusių antrame supiltiniame piliakalnyje, taip pat turėjo mediniais stulpais įrėmintą „prospektą“, nukreiptą link tolumoje esančio tarpo tarp dviejų kalvų, glūdinčio maždaug už 20 kilometrų.
„Svarbu tai, kad akmeniniai elementai yra iš vėlesniojo lygiavimo, kartu su alėja, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl manau, kad jie yra vėlesnės paminklo versijos dalis, – sako J.Thomasas. – Manau, kad iš pradžių buvo akcentuojami vidiniai ryšiai tarp paminklų, sudarančių kompleksą, tačiau vėliau dėmesys buvo nukreiptas į išorę“.
Karalius Artūras
„Artūro akmuo“ dabar yra vienas ryškiausių ir geriausiai žinomų neolito laikų paminklų Anglijoje. Keletas vietinių legendų sieja jį su karaliumi Artūru. Tačiau iki to laiko statinys čia turėjo stovėti kelis tūkstančius metų – o dauguma istorikų mano, kad tokio realaus asmens, kaip karalius Artūras, tikriausiai ir išvis nebuvo.
Pasak vienos legendos, žymes ant vieno iš akmenų paliko Artūras, kai toje vietoje priklaupė pasimelsti. Kita legenda pasakoja, kad tie ženklai yra Artūro nužudyto milžino palikti įdubimai. Paminklas taip pat tariamai žymi, kur buvo palaidotas Artūras.
Atrodo, kad „Artūro akmuo“ buvo apeiginio kraštovaizdžio dalis ankstyvuoju neolito laikotarpiu, kurio pradžia – prieš 5700 metų. Akmenų pertvarkymas nutiko maždaug prieš 5500 metų – ir atrodo, kad tai buvo kraštovaizdžio plėtros dalis.
Pavyzdžiui, vėlesnis nukreipimas galėjo parodyti, kad tarpas tarp kalvų, į kurį buvo orientuotas objektas, buvo svarbus maršrutas keliautojams arba „svarbių išteklių šaltinis, vieta, kurioje gyveno draugiškos bendruomenės ar kita dvasiškai svarbi vieta“, teigia archeologas.
Kiti kraštovaizdžio bruožai, įskaitant kelis kitus supiltinius piliakalnius ir neolito laikų „kelią“ bei aptvarą, buvo „ženklas, kad tai vieta, į kurią žmonės atvykdavo susirinkimams, susitikimams ir vaišėms. O taip pat vieta, kuri savo svarbą išlaikė ištisus šimtmečius“, – sako jis.
Parengta pagal „Live Science“.
