Įdomioji gumos istorija: nuo Pietų Amerikos indėnų iki „Inkaro“ fabriko Lietuvoje (1)
Gumos atradėjui Charlesui Goodyearui nepavyko susikrauti turtų – jis užgyveno tik skolas, bet ši medžiaga bent kol kas nepamainoma. Be jos neišsiverčia vairuotojai, gydytojai, mokslininkai, ūkininkai, namų šeimininkės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Guma – tai vulkanizuotas natūralusis arba sintetinis kaučiukas. O kaučiukas yra elastingas polimeras, gaunamas iš kaučiukinių augalų (dažniausiai iš brazilinių kaučiukmedžių) pieninių sulčių – latekso. Jame būna 20–35 proc. kaučiuko.
Išmokus iš jo pagaminti gumą Pietų Amerikoje, kur braziliniai kaučiukmedžiai natūraliai paplitę, ir Pietryčių Azijoje pradėtos auginti didžiulės jų plantacijos.
Lietuvoje taip pat auga kaučiukinių augalų, pavyzdžiui, paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale), bet jose kaučiuko labai mažai.
Apie natūralųjį kaučiuką europiečiai sužinojo XV a. pabaigoje. Antrosios kelionės į Ameriką metu Kristupas Kolumbas pamatė, kaip vietos gyventojai žaidžia su kaučiuko rutuliais, ir pastebėjo, kad jie labai gerai šokinėja. Iš kaučiuko Amerikos indėnai gamino avalynę, nedūžtančius indus.
Pirmasis Europoje iš kaučiuko pagamintas daiktas buvo trintukas. Ir tik 1823 m. škotų chemikas Charlesas Rennie Mackintoshas pasiūlė iš audinio, paveikto kaučiuku, siūti neperšlampamus apsiaustus. Tačiau jie buvo nepraktiški: karštu oru pasidarydavo minkšti, o šaltu – kieti kaip akmuo.
Kaučiukas jautrus temperatūros pokyčiams. Šią problemą bandė išspręsti amerikietis Ch.Goodyearas – bankrutavęs, bet atkaklus ir smalsus verslininkas iš Konektikuto.
1839 m. kaitindamas kaučiuką su siera jis gavo naują medžiagą, kuri buvo pavadinta guma, o kaučiuko virtimas guma veikiant siera – vulkanizacija (pagal romėnų ugnies dievo Vulkano vardą).
Palengvinusiam žmonijos gyvenimą Ch.Goodyearui taip ir nepavyko patentuoti savo išradimo, jis mirė tuščiomis kišenėmis. Išradėjas teigė: „Negaliu skųstis, kad aš pasodinau, o kiti nuskynė vaisius. Žmogus turi priežastį apgailestauti tik tada, jei jis sėjo, o niekas nepjauna.“
Guma yra tampri, atspari šalčiui ir karščiui, mechaniškai tvirta, dėl to daug kur naudojama.
Kada į Lietuvą atkeliavo pirmieji gumos gaminiai, nėra žinoma, tačiau bent jau 1909 m. čia buvo galima įsigyti kaliošų. Tiesa, jie buvo tokie brangūs, kad retas kuris galėjo juos įpirkti.
Pirmasis Lietuvoje gumos fabrikas „Inkaras“ pradėjo veikti 1933 m. Kaune. Jame buvo gaminama avalynė, dviračių padangos ir kameros, neperšlampami apsiaustai, guminiai žaislai. Pagrindinė gamybos žaliava buvo kaučiukas, gaunamas iš Malajų salyno.
