Įdomioji papuošalų istorija: nuo žvėrių dantų karolių iki perlų ir deimantų – kada ir kaip puoštis pradėjo lietuviai? ()
Viena gausiausių archeologinių radinių grupių įvairiose pasaulio vietose yra papuošalai. Tai liudija, kad nuo neatmenamų laikų žmogui būdingas noras puoštis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasipuošusi spindinčiais briliantais Marilyn Monroe dainavo: „Deimantai yra geriausi mergaičių draugai...“ Pasaulis nesikeičia: perlai ir deimantai – amžinoji daugelio svajonė ir nemirtinga papuošalų klasika.
Senųjų kultūrų ir moterys, ir vyrai dabinosi apdorotomis žvėrių iltimis, sraigių kriauklėmis, gėlių sėklomis, šaknimis, minkšto akmens vėriniais. III–II tūkstantmetyje prieš mūsų erą papuošalai daugiausia buvo gaminami iš bronzos. Raiškias žalvarines, auksines ir sidabrines puošmenas gamino skitai, Etrūrijos, Indijos, Chorezmo, Persijos senieji meistrai.
Dauguma gamtoje randamų brangakmenių savo grožį atskleidžia tik specialiai apdoroti. Tik perlus gamta sukūrė tobulus. Nuo senų senovės jie buvo vertingiausi brangakmeniai. Yra daugiau nei 120 perlų atspalvių – nuo sniego baltumo iki juodo. Deimantai vadinami akmenų karaliais, dievų akmenimis, tolimų dangaus žvaigždžių skeveldromis.
Deimantai pradėti kasti maždaug prieš 4000 m. Indijoje, o viduramžiais buvo naudojami medicinos tikslais. XV a. flamandų meistrui atradus deimantų šlifavimo būdą, iš jų pradėta gaminti papuošalus. Šlifuojant deimantą jis sublizga visomis vaivorykštės spalvomis. Taip jis tampa briliantu.
XVII–XVIII a. Europos aristokratija juvelyrikos dirbinius su briliantais naudojo ir kaip statuso simbolį. Tai labai brangūs akmenys, todėl XX a. pradėti gaminti pigesni sintetiniai deimantai. Pirmasis 1953 m. susintetintas Švedijoje.
Seniausi ir gausiausiai lietuvių gaminti papuošalai – kabučiai iš pragręžtų žvėrių dantų. III tūkstantmetyje prieš mūsų erą buvo populiarūs ir gintaro papuošalai: kabučiai, cilindriniai karoliai iš skaidraus sluoksniuoto gintaro varveklių, sagos iš gintaro lašų.
Pirmieji sidabriniai papuošalai į Lietuvos teritoriją buvo atvežti iš Romos imperijos provincijų, o nuo III a. juos pradėjo gaminti vietos meistrai. XVI a. Vilnius tapo Lietuvos auksakalystės centru.
Atliekant Valdovų rūmų Vilniuje archeologinius tyrimus XVI a. sluoksniuose rasta perlų. Žinoma, kad juos labai mėgo Barbora Radvilaitė. 1537 m. tekėdama už Stanislovo Goštauto ji jau turėjo perlais puoštų apykaklių, suknelių iš šilko, aksomo, atlaso, berečių – vieną net nusagstytą perlais.
