Kaip Henris Fordas iš nacių pareigūnų atsiėmė Didįjį Vokietijos erelio kryžiaus ordiną – vienintelis amerikietis, palankiai paminėtas „Mein Kampf“ (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Volkswagen“ gamykla kaip pavyzdį pasitelkė „Ford“ gamyklą, o Vokietijos darbo frontas pasamdė „Ford“ inžinierius. Galiausiai, nacių paskirtas lėktuvų statytojo „Junkers“ vadovas Heinrichas Koppenbergas buvo garsus „Ford“ gamybos technikos mokinys.
Fordizmas
Istorikai pasiūlė skirtingą Fordo ir nacių ryšio supratimą. Kai kurie amerikiečių pramonininkui, kaip nacių simpatikui ir karo pelnytojui, pateikė kaltinimus.
Kitiems šis ryšys rodė nacių „reakcinį modernizmą“, tą paradoksalų technologinio uolumo ir antimodernaus romantizmo sintezę, tariamai būdingą nacizmui.
Kiti vėl pasiūlė struktūrinį fordizmo ir fašizmo ryšį. Šiuo požiūriu fordizmas iš esmės suprantamas kaip kapitalistinės pramonės darbo jėgos kontrolės priemonė. Teigiama, kad Vokietijoje fordizmas vyravo tik nacizmo laikais.
Nors Fordas buvo itin antisemitiškas, tuo pat metu jis buvo labai nusiteikęs prieš karą (ir, žinoma, kaltino žydus dėl Pirmojo pasaulinio karo, nenuostabu, turint omenyje jo polinkį dėl daugelio dalykų kaltinti žydus). Taigi Fordas nemėgo nacių militarizmo.
„Aš priimu medalį iš vokiečių žmonių, ir nors kaip kai kurie žmonės galvoja, tai nėra susiję su mano simpatija nacizmui. Tie, kurie mane pažįsta daug metų, supranta, kad viskas, kas sukelia neapykantą, man yra atstumiantis dalykas“. Nors Fordas apdovanojimo neatsisakė, jis taip pat nevyko į Vokietiją jo atsiimti, todėl jis buvo įteiktas jam Mičigane.
Tačiau nepaisant šių interpretacijų, Fordo ir nacių ryšys istrorikams vis dar kelia didelį klausimą. Amerikiečių atveju Henrio Fordo, kaip XX amžiaus automobilizmo šauklio, statusas apsunkina jo antisemitizmo ir trapių politinių polinkių integravimą į vieningą jo istorinio vaidmens vertinimą.
