Iš Marso prieš 13000 metų atskriejusiame meteorite - gyvūnų fosilijos?
(16)
Atrasta įrodymų, jog mikroskopinių Marso gyvybės formų liekanos į Žemę galėjo būti "transportuotos" meteoritu. JAV Nacionalinės aeronautikos agentūros NASA mokslininkai teigia, jog 13000 metų senumo akmeninėje nuolaužoje rasta gyvybę liudijančių cheminių medžiagų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Šis atradimas dar labiau sustiprina teoriją, jog kirminus primenančios meteorite pastebėtos struktūros yra senovinių "Marso" gyvių mikrofosilijos.
Tiesa, skeptikai tvirtina, jog panašios struktūros galėjo susiformuoti ir ne biologinių procesų pagrindu. Kitas neatsakytas klausimas - ar mikrofosilijos negalėjo susiformuoti dėl tuo metu Žemėje gyvenusių bakterijų poveikio. Šią teoriją NASA specialistai atmetė dar pačioje pradžioje, tačiau tai sukėlė abejonių kitiems šios srities ekspertams.
Meteoritas, klasifikuojamas pavadinimu "Allen Hills (ALH) 84001", smogė į apledėjusias Antarktidos platybes prieš 13000 metų. Jį atrasti pavyko 1984 metais.
Mokslininkai mano, jog uolienos gabalą nuo raudonosios planetos paviršiaus išsviedė asteroidas arba kometa. Žemę jis pasiekė po maždaug 16 milijonų metų trukusio skrydžio beore erdve. Prieš milijardus metų ši nuolauža galėjo sudaryti dalį Marso dirvožemio - ekspertų nuomone, maždaug kaip tik tuo metu šios planetos paviršiumi galėjo tekėti vandens upės ir egzistuoti gyvybei palankios sąlygos.
1996 metais NASA ir Baltieji Rūmai paskelbė triukšmingą pranešimą, jog uolienoje buvo rasta "Marso vabalų liekanų". Visuomenei buvo pristatytos nuotraukos, kuriose matėsi pailgi segmentuoti objektai, savo išvaizda labai primenantys gyvus sutvėrimus. Tačiau susižavėjimas naujiena ilgai netruko. Kiti tyrinėtojai pradėjo kelti klausimus, ar negalėjo meteorito mėginiai būti užteršti žemiškosiomis bakterijomis. Jie teigė, jog asteroido susidūrimo su Marso paviršiumi metu, kai skeveldra buvo išsviesta į kosmosą, sugeneruotas didžiulis karštis galėjo suformuoti mineralines struktūras, kurias išoriškai lengva supainioti su mikrofosilijomis.
Visai neseniai buvo atlikti tyrimai pasitelkiant didelės skiriamosios gebos elektronų mikroskopą. Prieš 13 metų tokios pažangios įrangos neturėjo niekas, tad buvo tikimasi atlikti pakartotinį ir patikslintą tyrimą. Tyrimo rezultatų nuotrupos, dar prieš NASA oficialiai paskelbiant pranešimą spaudai, nutekėjo į aeronautikos naujienoms skirtą portalą "Spaceflight Now", iš kur jas pasigavo laikraštis "The Sun". Hjustono (Teksasas) "Johnson Space Centre" vykdytam tyrimui vadovavo Kathie Thomas-Keprta; jame taip pat dalyvavo ir ankstesnės mokslininkų komandos nariai. Jie teigia, jog meteorite vis gi pavyko rasti gyvybės įrodymų.
Eksperimentas rėmėsi daug detalesne meteorite esančių magnetito kristalų - mažyčių magnetinių dalelių - ir karbonatinių "diskų" analize. Magnetito kristalų savyje turi ir kai kurios Žemėje paplitusios bakterijos; manoma, jog magnetinės medžiagos nuotrupos yra savotiškas kompasas, padedantis šiems mikroorganizmams naviguoti aplinkoje. Teigiama, jog kristalai bakterijose sudaro neįprastas ir savitas formas, ir būtent panašios struktūros buvo pastebėtos ALH 84001. Be to, mokslininkai savo teiginį grindžia dar ir tuo, jog cheminis tirtų struktūros elementų grynumas daugiau liudija biologinę, o ne geologinę prigimtį, ir galimai praeityje vykusią sąveiką su vandeniu.
Žurnalui "Journal of the Geochemical and Meteoritic Society" tyrinėtojų pateiktą straipsnį recenzavęs Nevados Las Vegas Universiteto (JAV) mokslininkas Dennis'as Bazylinski'is portalui "Spaceflight Now" teigė: "Manau, jog straipsnis tikrai puikus. Aš dirbu su magnetinėmis bakterijomis, ir vienas požymių, jog senovės Marse egzistavo gyvybė, yra būtent šie meteorite rasti magnetito kristalai - jie atrodo lygiai taip pat, kaip ir magnetinių bakterijų. Pirmiausia pagalvojau, jog kažkur gali būti įsivėlusi klaida, tačiau dabar abejonių neliko - žinau, jog klaidos čia nėra. Esminis klausimas yra tai, ar šie dariniai tikrai yra magnetinės fosilijos, būtent dėl to dabar kyla debatai. Tačiau pasirodo, jog magnetinės bakterijos sudaro labai unikalias magnetito kristalų struktūras. Vienas iš mikroorganizmų, su kuriuo mes dirbame čia, Žemėje, gamina daleles praktiškai identiškas į tas, kurios buvo rastos Marso meteorite".
"Spaceflight Now" atstovai teigia, jog duomenys suteikia rimto pagrindo manyti, jog meteoritas tikrai gabeno nežemiškos gyvybės liekanas. Nors esminio perversmo šis atradimas nepadarys, jis tikrai sustiprins gyvybės Marse argumentus, dėl kurių intensyviai diskutuojama jau daugiau nei keletą dešimtmečių - gyvybės raudonojoje planetoje klausimas jau yra tapęs savotišku mokslo Šventuoju Graliu.