Mokslininkai jau daugiau nei šimtą metų tikslina Saturno žiedų amžių, kurie labai jauni, lyginant su pačia planeta. Šį kartą mokslininkams pavyko gauti liudijimus iš neįprasto šaltinio: juo tapo kosminės dulkės iš Koiperio juostos.

Antros pagal dydį Saulės sistemos planetos Saturno amžius yra maždaug keturi su puse milijardai metų, tai yra, jis Žemės amžininkas. Tačiau ryškiausia jo ypatybė – žiedai – atsirado daug vėliau, ir mokslininkai daugiau nei šimtą metų ginčijasi, bandydami tiksliai nustatyti jų amžių.

Šį kartą JAV, Ispanijos ir Vokietijos tyrėjų komanda ėmėsi kosminių dulkių, nuolatiniu srautu skalaujančių visą Saulės sistemą. Šios mikroskopinės dalelės kartais nusėda ant dangaus kūnų paviršių, taip pat ir ant Saturno žieduose skriejančių ledo darinių.

Siekdami išsiaiškinti, kaip sparčiai susidaro tokių dulkių sluoksnis ant Saturno žiedų, mokslininkai panaudojo orbitinės stoties „Cassini“ duomenis, surinktus nuo 2004 iki 2017 metų. Per 13 veikimo metų „Cassini“ iš viso surinko 163 dulkių grūdelius, kilusius iš artimiausios planetos kaimynystės ir, sprendžiant iš nedidelio judėjimo greičio, atskriejusius iš Koiperio juostos. Ir to pernelyg mažai, kad būtų galima sakyti, jog žiedai egzistavo bent kiek astronominiais mastais ilgai.

Visą XX amžių mokslininkai manė, kad Saturno žiedai atsirado kartu su paia planeta, nors tai, kad žiedai yra sudaryti iš 98 procentų vandens ledo su minimaliomis akmens dalelių priemaišomis tokiai teorijai aiškiai prieštarauja. Ir štai pasirodė dar vienas įrodymas, kad Saturno žiedai kelis kartus jaunesni už pačią planetą: vertinant pagal dulkių kaupimosi spartą, jiems nuo 100 iki 400 milijonų metų.

Tad, remiantis tyrimo rezultatais, publikuotais Science Advances žurnale, maksimalus Saturno žiedų amžius tėra pusė milijardo metų, tai yra, devynis kartus mažiau, nei pačiai planetai. Žmonijai pasisekė, kad ji dar užtiko šiuos neįprastus darinius, kuriems po kelių šimtų milijonų metų lemta išnykti.

naked-science.ru