Mokslininkai suka galvas, kaip apibrėžti kilogramą

Mano pamastymai manau tinkantis įdomybių skyreliui. Kaip žinote žemėje vyksta branduolinė reakcija, bet kuro pamažu mažėja. Todėl žemė po truputi didėja. Jei žemė po truputi didėja kiekvienas kilogramas esantis Žemės paviršiuje turi lengvėti. Žinoma jo svorio santykis su kitų daiktų svoriu turėtu išlikti proporcingai vienodas, bet norit pakelti tą patį kiekį medžiagos reikėtu sunaudoti vis mažiau ir mažiau energijos.

as kaip tik pasakyciau, kad atvirksciai, teoriskai zeme vesta ir traukiasi, o kuo arciau zemes centro kuo trauka didesne ir kilogramo svoris dideja. aisku cia svorio skirtumai yra labai mazi. kilogramas yra releatyvi savoka, priklausomai kurioje prekystalio puseje tu stovi.

Ka jus cia kalbat ?? Koks skirtumas Zeme sveria 100milijardu tonu ar 90milijardu tonu vienas kilogramas islieka vienu kilogramu. Todel jie ir nori ji apibresti ne fizine busena.

Šiek tiek maišai svorio ir masės sąvokas. Objekto masė nekinta keičiantis Žemės masei, skersmeniu, etc. Trumpai tariant: masė- inertiškumo matas, matuojamas kilogramais, svoris- jėga, kuria vienas objektas traukia kitą (dažniausiai ką nors traukia Žemė) ir yra matuojamas Niutonais. Dar yra toks dalykas kaip sunkis- jėga, kuria objektas veikia atramą, taipogi matuojama Niutonais.

Kad Žemė plečiasi nusprendžiau dėl to, kad pažiūrėjus į žemės kontinentus pamatytume, kas jie vienas nuo kito nutolo, o tarp jų kažkas „pripylė“ vandens. Todėl tyrinėjant žemynų judėjimą reikėtu atsižvelgti ir į tai, kad žemė didėja, o ne tik, kad jos paviršiumi plauko žemynai. Dar baigiantis žvaigždei kurui ji kaip reikiant padidėja, kol galiausiai sprogsta.

to Kristijonas Aš skiriu svorį nuo masės. Manau 1 kg. nuliniame aukštyje virš jūros lygio nevers 1 kg. kur nors Everesto viršukalnėje, o tuo labiau 100 km. aukštyje. O žemė per 1 mlrd. metų savo perimetru kiek padidėjo.

Pamenu, kažkada teko skaityt, jog kažkur buvo po devyniomis spynomis užrakintas ilgio etalonas - metalinis strypas, prie pastovios temp. ir slėgio, kuris ir buvo laikomas metro etalonu. Kaip supratau iš straipsnio - to nebėra, apibrėžta kitaip. Kilogramas liko vienintelis su fizine sąsaja.

Tai nekeicia straipsnio esmes, kaip minejau todel ir nori apibresti ta dydi taip, kad nebereiktu vadovautis fizine busena.

kazkas bande pasirodyt protingu, o gavos taip kad 7tos klases fizikos nemoka. gal nebesvaikit jei nezinot

to studentas delfi ne tokių perlų rastum to bet kam Tai kaip ta svorį vadinti? Iš tikro man neaišku kada masė atsijungia nuo svorio. Sakykim paimame 55,555.... molius vandens (1000 g. : 18 m. a. v.) ir pasveriame Vilniuje ant žemės, paskui užlipę ant Everesto ir galiausiai kas nors pasveria po 500 mln. metų Vilniaus vietovėje. Ar visada tie 55,555... moliai svers vienodai? Galiausiai pasvėrus kur kosminėje stotyje tikrai 55,555... moliai nieko nesvers.

Kaip parašyta angliškoje wikipedijos versijoje (liet. nėra), metras yra atstumas, kurį šviesa nukeliauja per kažkurį laiką. Kitaip sakant, metras susietas su šviesos greičiu.

Kiek sveria litras H2O? Kilograma?

Taigi aš ten gabaliuką nuo to cilindro nusipjoviau, o dabar čia tokia suirutė. Nu grąžinsiu jeigu reikia

O tai iš vis yra koks nors masės matavimo būdas neparemtas svoriu (t.y. jėgos matavimu)? Nes visos svarstyklės matuoja svorį ir tik atvaizduoja atitinkamą vertę kilogramais.

Įsivaizduok kosmose, nesvarume, 1 kg vandens bačkutę ir 1000 kg vandens bačką, abu kiekiai svarstyklių neveikia, bet kai bandai pastumti tą kiekį, pajunti, kad reikia gerokai didesnės jėgos pastumti 1 t iki to paties greičio. Masė yra labiau inercinė. O svoris- tai daikto slėgis į svarstykles, priklausantis tiek nuo masės, tiek nuo planetos, kurioje sveriama, gravitacijos. EDIT dėl Žemės plėtimosi- kiek "nuklydai".

Masė priklauso nuo tankio ir tūrio ir nuo nieko daugiau. Kažką kažkas maišot.

Cia vel maisomas svoris su mase.Zemeje 1 l H2O(4oC) sveria ~10 N o jo mase bet kur yra 1kg. O kaip toks 1kg apibrezimas: 1kg tai mase 1l 4°C temperaturos vandens?

Drįstu teigti, kad tas „kažkas“ esate tamsta. Masė nepriklauso nei nuo tankio, nei nuo tūrio, ji nėra išvestinis vienetas. Gal vertėtų kilogramą išreikšti elektronvoltais? Nors metalo gabalas, savaime suprantama, vaizdesnis pavyzdys, nei 1,783×10³⁶ Ev.

galime ir dzauliais isreiksti padauginus is 1,6*10^-19 Bet sis reiskimas nepatogus kasdieniam naudojimui

Galima ir atominiais masės vienetais 1 kg = 6,022 x 10^26 u.