Olberso paradoksas: vis tik kodėl dangus naktį juodas? (Video)

Tiesa pasakius prisijuokiau is tu Zenono paradoksu. Tik filosofas taip ir tegali susukti minti, kuri tampa visisku idiotizmu. Paprasciausiai nesamones

Tiesą pasakius, prisijuokiau iš idiotų, kuriems pasaulis ir be paradoksų sugeba suktis.

Bet visai neblogai būtų matyti IR spektrą. Daug elektros sutaupytume Tiesą pasakius, pasaulis be idiotų negalėtų suktis

: visai nenorėčiau matyti IR. Man patinka, kad dangus juodas. Dievulis mus sukūrė taip, kad matytume dangų juodą, žolę žalią - ir ne atvirkščiai, ne vienodai ir ne dar kaip nors. Svarbius dalykus matome ryškiai. Idiotus turbūt taip pat matytume, nes jie išlaiko svarbią dalį sukimosi momento. Matyt, nepakankamai svarbią, antraip turėtų savo spalvą.

Toks visai neblogas filmas apie regą, bet deja tik iškarpa: http://www.youtube.com/watch?v=XoZRDa7Ag2E Gale visgi įdomiau rodo, kame šuo pakastas. Ogi pasirodo, jog lęšiukas ir filtruoja UV tiek IR. Šiaip tai būtų įdomiau kiekvieną dieną stebėt Paukščių Tako galaktiką nei pavienes mirguliuojančias žvaigždes

Taip, * Tiksliau, natūralioji atranka. Mat aklam patinui sunkiau surasti patelei skanėstą, o gudri patelė pasirenka nebadauti.

rwc: puikus paaiškinimas XVIIIa. žinių pagrindu. Net Dievulis įterptas Eee... tik apie atranką nereikėtų skubėti - vis tik XIXa., kai dar net XXI amžiuje yra polemizuojama kreacionizmas vs evoliucija tema (veikt ką neturi matyt). O šiaip, tai gal turite minčių dėl poslinkio iš UV ir aukštesnių dažnių į regimoją spektro dalį - kodėl nekompensuoja poslinkio iš regimosios dalies į IR ir žemesnius? Gal turite žinių, informacijos, mokėtės-studijavote? Mano nuomone tai įdomi problema, ir bene vienintelis kontrargumentas paaiškinant paradoksą Doplerio efektu.

, todėl, kad primatams matyti tolimas galaktikas neaktualu. Matyti Saulės ir Mėnulio šviesą - labai aktualu, nes ji - regos pagrindas (po žeme ar giliai po vandeniu gyvenantiems gyvūnams atrofuojasi akys); matyti ryškiausias žvaigždes ar Paukščių Taką - galbūt aktualu orientuojantis. O kokia nauda iš tolimų kvazarų arba šaltų rudųjų nykštukių? Evoliuciją tai ne aš įpainiojau. Mano formuluotė buvo "Dievulis mus sukūrė taip, kad...". Kodėl, dabartiniais terminais, "natūralioji atranka" labiau tinka nei "evoliucija". Evoliucija nėra kryptinga, ir jei nebūtų natūraliosios atrankos ar kitokio spaudimo, prie nieko gero nevestų. O dabar turime kone idealų prisitaikymą: veikiančias naudingiausias funkcijas ir nunykusias ne tokias naudingas.

Jei jau kaltas "įgimtas" aklumas, ar mūsų smegenys, kurios kažkokiais būdais klasifikuoja ir ignoruoja tolimų kvazarų šviesą , tai tada imkime foto aparatą, kuris nėra evoliucijos paveiktas. Ar čia irgi iš serijos: foto aparatas tai fiksuoja "tolimų kvazarų šviesą", tačiau mūsų smegenys vis tiek jas atmeta ir mes jos nematome? Ar ne taip norite pasakyti? Nors fotikas... XVIII a.? O gal kas turite paaiškinimą iš XXI a. perspektyvos?

Sukonstruok fotoaparatą, kuris fotografuos rentgeno spindulius, tuomet ir kvazarus pamatysi. Ir šiaip jau fotoaparatas, nesugebantis atgaminti realistiško vaizdo, netinkamai imituojantis akį, būtų prastas fotoaparatas. Pažaisk su ekspozicija - tai pamatysi, kad dangus visai ne juodas, o greičiau blyškiai melsvas. Arba sureguliuok spalvų korekciją taip, kad spalviniai komponentai atitiktų ir taško šviesumas atitiktų krentančių fotonų energiją - pamatysi, kad mūsų regimos spalvos gerokai prasilenkia su realiais spektrais. Nežinau, ar čia tokia jau didelė naujiena, kad fotoaparatai mato kiek kitokį vaizdą nei mes. Ir tarp kitko, žiūrint į nuotraukas, regos suvokimo psichologija taip pat niekur nedingsta. Intuityviai atmetame fonus ir triukšmus, kaip ir matydami realų vaizdą.

, ar taip reikėtų suprasti Jūsų aiškinimą? Dar redaguoju, nes kilo mintis (berūkant ): O tas melsvas fonas fotografuojant su dideliu išlaikymu, nėra pasekmė atspindžio Žemės atmosferoje? Nakti atmosfera kaip žinia niekur nedingsta, joje yra drėgmės, miestai šviečia, laužai dega, net Antarktidoje ledas gali atspindėti kad ir tą pačią matomą žvaigždžių šviesą. Koks rezultatas būtų pvz. nufotografavus Ramiojo vandenyno viduryje, arba kur nors aukštai Anduose, kur atmosfera reta, žmogaus ir/ar gamtos sukurtų šviesos šaltinių beveik nėra, net pašvaistei susidaryti sudėtinga? Jei ne toks melsvas, ar net juodas - atsakymo neradau, jei beveik nepakitęs - patvirtintų hipotezę.

). Žemės dangaus spektras: http://en.wikipedia.org/w/index.php?tit ... ue_sky.svg . Melsvas dangaus fonas - daugiausia išsklaidyta Saulės šviesa. Atmosfera tiesiog labiausiai išsklaido mėlyną spalvą.

, na išsamiau turbūt nebūtų galima paaiškinti. Tai išvada: vien Doplerio efektu paradokso paaiškinti negalima, nors didžiausią įtaką vis tik daro poslinkis į IR ir žemesnius dažnius dėl Visatos plėtros (vien BB foninis švytėjimas ką reiškia). Visi kiti faktoriai prisideda, kai kurie (kaip dulkės ir tarpžvaigždinė materija) net žymiai, o gal ir tiek pat kiek Doplerio efektas. Puiku. Pasaulio pažinime vieną klausimą išsprendžiau. Pagarba rwc, ir portalui padėka.