Išsiaiškinta, kodėl karštas vanduo užšąla greičiau už šaltą?

juokdariai. Praleido fakta, kad vanduo buna prisisotines duju. O gerai pavirinus tos dujos iseina ir lieka grynesnis vanduo. Dujos veikia kaip izoliatorius. Todel nevirintas leciau uzsala

O kaip vadinti tuos, kurie net straipsnio pavadinimo nesuvokia? Karštas nėra tas pats kas virintas.

Eik tu sau! O kodel tada nedegintas?

Net ir virintas vanduo gali būti šaltas. Nes bėgant laikui jis atšąla. O čia tikrina kas greičiau už šąla, karštas ar šaltas.

- Dujų koncentracija? manau eksperimentą privalu atlikti hermetizuotame inde, kad ji nekistų.

Visiškai neaiškios pradinės eksperimento sąlygos, pagal kurias, manyčiau, galima ir patvirtinti ir paneigti efektą. Jei vienodas šalto ir karšto vandens kiekis būtų supiltas į identiškas uždaras pūsles, tikrai karštas vanduo užšaltų vėliau. Jei supilsime į plačius indus, kur galėtų intensyviai garuoti, gali būti ir atvirkščiai tik dėl to, kad esant žemai aplinkos temperatūrai aplinkos sočiųjų garų slėgis labai žemas, tad ženkliai intensyviau garuojant karštam vandeniui, jo kiekis gali sparčiau mažėti ir gali būti taip, kad jo teliks labai mažai, lyginant su šaltu. tada viskas aišku - kelis kartus mažesniam jau atšąlusio iki 0 laipsnių vandens kiekiui fazinis virsmas bus greitesnis. Viskas priklauso nuo pradinių sąlygų (pradinių temperatūrų, indo formos, šaldančios aplinkos savybių).

Na apie chemiją nedaug išmanau. Kad ir kaip įdomus mokslas būtų, bet mokytoją labai prastą turėjau. Daug ko nesuvokiu apie cheminius ryšius, kovalentiškumą, poliariškumą ir t.t. Bet jau nuo mažent žinau, kad kaštas vanduo greičiau užšala. Atsimenu tik paspaudė spaigas, jau kitą rytą visi vaikai iš daugiabučio laiptinių bėga su sklidinais karšto vandens kibirais čiuožyklos daryt. Nežinojom dėl ko, kaip, kokiu būdu karštas vanduo labiau tinka čiuožyklai daryt, tiesiog visi mūsų tėva žinojo, kad reikia karštą vandenį pilti...

Čia ir prasideda visi įdomūs klausimai. Gal pilant karštą vandenį jis efektyviai ištirpdydavo sniegą ir įsiskverbdavo į žemę taip sudarydamas gerą terminį kontaktą? Be to jei įsiskverbiama į žemę, padidėja kontakto plotas, tuo pačiu ir šaldymo galia. O šiaip tai čia ir kyla daug diskusijų kai nėra aiškiai, vienareikšmiškai apibrėžta pati problema ir visos pradinės sąlygos.

Man kažkaip viskas papraščiau atrodė, karštas vanduo turi daugiau energijos nei šaltas atitinkamai, šaldant karštą vandenį atiduodama daugiau energijos ir užšalimas įvyksta greičiau. Tiesiog molekulės juda greičiau ir šaldomos greičiau atiduoda energiją. Čia tas pats kaip garuojant atiduodama daugiau energijos, tik čia atvirkščiai šaldant.

Tai tą pati ir straipsnis sako. Nes vandens molekulių judėjimas susijęs su ryšiais tarp molekulių.

Na pagalvokime: jei šalto ir karšto pradiniai kiekiai kiekiai ir aplinkos sąlygos vienodi, beabejo, karštas vanduo šals greičiau, kol galiausiai pasieks temperatūrą, kuri buvo pradžioje eksperimento esančio šalto vandens. Sutiksite, kad tuo metu ir molekulių judėjimas taps identiškas šaltajam vandeiui ir jo tolesnis aušimas eis ta pačia kreive kaip pradinis šalto vandens aušimas. Tačiau per šį laiką šatas vanduo jau turės žemesnę temperatūrą arba bus užšąlęs - priklauso nuo pradinių sąlygų. Kitas scenarijus gali būti jei to atvėsusio karšto vandens kiekis dėl greito garavimo smarkiai sumažės, pasikeis jo išsidėstymas aplinkoje (pvz. pilant iš didelio aukščio) ir pan.

Rytis55 nesupratai straipsnio. Jame sakoma, jei turėsi du vienodus puodus vandens tik vienas bus verdantis, o kitas kambario temperatūros. Tai pirmasis kuris užšals yra puodas su karštu vandenių. Čia yra viso eksperimento aprašymas ir rezultatai http://www.rsc.org/images/adam-smith-pa ... 225152.pdf http://www2.binghamton.edu/physics/docs ... r%2010.pdf

Ačiū už nuorodas. Pats nepasiieškojau... Visai įdomus straipsnis, panagrinėsiu, bet pirmu žvilgterėjimu atrodo, kad efektas paremtas peršaldyto dejonizuoto ir distiliuoto vandens kristalizacija. Kaip suprantu su paprastu vandeniu efektas nepasirekštų, nes tokio peršaldymo pasiekti nepavyktų. Dar pasiaiškinsiu.

Mokslininkai jau ne vienus metus aiškinasi ir 100 proc. nesugeba išsiaiškinti. Arba garantuoti savo rezultatų. Nes šituose nuorodose kurias daviau rezultatai ir išvados parašyti. Bet regis ne visiems mokslininkams jie priimtini ir vis ieško.

Svarbiausiai, bent mano žingeidumas pasiteisins - visdėlto aiškėja pradinės sąlygos ir, tuo pačiu, problema...