Fizikos įdomybės: šviesos greitį įmanoma viršyti nepažeidžiant jokių fizikos dėsnių (10)
Apie Visatą galime nesuprasti daugybės dalykų, tačiau dėl vieno galime būti tikri: šviesos greičio viršyti neįmanoma. Teisingai? Nebūtinai, teigia Robertas Nemiroffas iš Mičigano technologijos universiteto ir čia pat pateikia paprastą pavyzdį, kaip galima apgauti Visatos dėsnius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įsivaizduokite, kad ant Mėnulio paviršiaus stovi žmogus su itin galingu žibintuvėliu, kurį uždegus šviesa akimirksniu pasiektų kitą palydovo pusę (į kosminio kūno išlinkius šįkart nekreipkime dėmesio). Kol žibintuvėlis išjungtas, tiesiai į to žmogaus buvimo vietą iš Žemės nukreipiamas itin galingas lazeris.
Metas triukui: lazerio valdytojui Žemėje staigiai pakreipus jį taip, kad šviesa pasiektų kitą palydovo kraštą, žmogus Mėnulyje įjungia žibintuvėlį. Anot D. Nemiroffo, lazeris nesunkiai aplenktų žibintuvėlio šviesą.
„Dalelių (fotonų) srautas iš jūsų lazerio gali nuosekliai judėti Mėnulio paviršiumi ir kitas šviesos šaltinis, nukreiptas ant palydovo paviršiaus, nuo jo atsiliktų“, – teigė jis.
Savo tyrimo ataskaitoje mokslininkas aiškina, kad šviesa Mėnulio diametrą įveiktų per maždaug 0,0116 sekundės, užtat ant Žemės stovintis žmogus galėtų jį lazeriu perskrosti greičiau. Juk užtektų tik menko (bet labai tikslaus) rankos judesio.
D. Nemiroffas aiškina, kad šio įvykio metu per Mėnulį judantis lazerio taškas sukuria fenomeną, vadinamą fotonų sprogimu (angl. photonic boom).
Tiesa, mokslininkas pabrėžė, kad per Mėnulį judantis taškas nėra fizinis objektas, taigi jokių fizikos dėsnių jis nepažeidžia.
„Kiekvienas fotonas, pasiekiantis Mėnulį, yra nesusijungęs su kitais fotonais, kurie pasiekia palydovą“, – aiškino jis. Kitaip sakant, nors fotonai iš lazerio skrieja šviesos greičiu, iš jų susidaręs taškas Mėnulio paviršiuje atrodo judantis greičiau nei šviesa.
„Joks fizinis objektas nejuda greičiau už šviesą“, – pridūrė mokslininkas.
Jo pateiktas pavyzdys yra supaprastintas, tačiau Visatoje tokie įvykiai nėra retenybė.
Pavyzdžiui, pulsarai (smarkiai besisukančios neutroninės žvaigždės) gali svaidyti šviesos spindulius po dulkių ir dujų debesį – tokiu būdu sukuriamas viršyto šviesos greičio efektas. D. Nemiroffas pastebi, kad fotonų sprogimai kosmose gali būti stebimi gana dažnai, tačiau iki šiol niekam nekilo mintis jų nagrinėti.
Mokslininko siūlomas metodas gali būti praktiškai panaudotas kosmoso tyrimuose. Pavyzdžiui, į didelį asteroidą ar kitą kosminį kūną nukreipus lazerį ir jo paviršiuje dirbtinai sukūrus fotonų sprogimo efektą, būtų galima nustatyti jo dydį, sandarą ir kitus parametrus.
D. Nemiroffas savo naują tyrimą pristatė 225-ojoje Amerikos astronomų bendruomenės susitikime Sietle.
