Įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2015–06–01) (0)
Mokslo savaitė jaudino kvantinių keistenybių patvirtinimu, revoliuciniais bioniniais lęšiais ir tiesioginiu smegenų prijungimu prie interneto
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savaitė buvo įdomi fizikams, nes Australijos nacionalinio universiteto komanda atliko eksperimentą, patvirtinusį kvantų teorijos keistumą – jie atliko žymųjį Johno Wheelerio atidėto pasirinkimo eksperimentą, kai judančiam objektui leidžiama pasirinkti kaip elgtis – būti dalele ar banga. Wheeleris klausė, kada objektas apsisprendžia?
Tuo tarp kita tyrėjų komanda Ohio Supercomputer centre įrodė, kad magnetizmas gali kontroliuoti šilumą ir garsą – parodydami, kad fononai turi magnetines savybes.
TU Delft Quantum tyrėjai sugriovė aliuminio „monopolį“ – jie rado būdaą parodyti skirtumą tarp lyginių ir nelyginių superlaidininko padėčių stipriame magnetiniame lauke, taip tikriausiai padėdami nutiesti kelią Majorana dalelių kaip kubitų panaudojimui.
Dar panašia tema – Teksaso universiteto tyrėjai rado būdą emuliuoti kvantinius kompiuterius, naudojant klasikinę sistemą – įskaitant susietumą ir superpoziciją.
Columbia Engineering tyrėjai pirmieji sukūrė diodą iš vienos molekulės – ir teigia, kad jie 50 kartų geresni už kitus ir tikriausiai bus panaudoti ateities nanoįrenginiuose.
Naujienos neapsieina ir be robotikos naujienų, nes viena MIT komanda sukūrė robotą gepardą> – pirmąjį keturkojį robotą, kuris bėgdamas gali peršokti kliūtį.
Tuo tarp kita MIT ir Technische Universitat iš Vokietijos komanda ICRA 2015 konferencijoje Seattle, pademonstravo vaikštantį, plaukiojantį, kopinėjantį ir ištirpstantį išsilankstantį robotą.
O štai tyrėjų komanda Indiana'os universitete išsiaiškino, kad panašiai, kaip Miegančioji gražuolė, kai kurie tyrimai snaudžia ilgus dešimtmečius, kas rodo, kad kai kurie tyrimai išties lenkia savo laiką.
Ir galiausiai, jei tikėjotės sulaukti, kad mokslas ras būdų prijungti mašinų dalis prie žmogaus smegenų, kad šios būtų išmanesnės, jums gali būti įdomios Jeffo Stibelo iš Tuftso universiteto idėjos, apie artėjantį žmogaus ir mašinos intelekto apjungimą per kompiuterio lustus smegenyse, kas leistų prisijungti tiesiogiai prie interneto. Dar viena stulbinanti naujiena – oftalmologo teigimu, jo Ocumetics Bionic lęšis sukels regos korekcijos revoliuciją.
Bob Yirka phys.org