Nemirtingumas: prakeiksmas ar amžina palaima?

Sako nebežinotume kaip džiaugtis gyvenimu, o tai galėtų padėti žmonės.

Šiaip šią mįslę įmint prieš minimą ispaną bandė alchemikai, o straipsnyje gerai kad paminėta atsiminimų svarba, biologinė regeneracija yra tik dalis "nemirtingumo"

Citata: ...valdžia turėtų sugalvoti, kaip tai kontroliuoti... Kontroliuoti taip: Jei nori būti nemirtingas - atsisakai vaisingumo...

Kažkoks labai neįtikinantis straipsnis. Nesutinku kad ilgas gyvenimas sunaikins asmenybę. Atvirkščiai ją sustiprins ir išryškins. Vietoj prarastų prisiminimų atsiras naujų ir taip be galo. Laikui bėgant asmenybė gali kisti, bet tikrai neturėtu išnykti. Dėl populiacijos valdymo irgi nėra kažkoks neišsprendžiamas uždavinys. Net šiais laikais jau turime to pavyzdžius - Kinija. Yra du keliai, arba įpatingai brangios nemirtingumo procedūros prieinamos tik "nusipelniusiems", arba įpatingai brangus malonumas turėti palikuonį. Kaip kažkas ir minėjo nemirtingumo kaina vaisingumas. Dėl jaunų žmonių integracijos gal ir būtų šiek tiek daugiau problemų bet jos nebūtų neįveikiamos. Žmogau galimybės ribotos kaip ir patirties gavimas irgi yra ribotas. Ir nemanau kad kompetencijos klausimais būtų labai didelis skirtumas tau 50 ar 500 metų. Rinkoje būtų daugiau žmonių su gera darbo patirtimi todėl jaunam žmogui būtų šiek tiek sunkiau įsilieti į darbo rinką. Bet manau būdamas 50 jau bus pakankamai sukaupes žinių ir galės pradėti konkuruoti, o turint omeny kad žmogus bus nemirtingas 50metų tai vaikystė.

Noriu gyventi amžinai, bet nenoriu dirbti amžinai, kaip nemirtingas arklys. Kaip šitą problemą būtu galima išspresti? Beto net ir gyvenant amžinai vistiek būtu ligų ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, tai neijokia čia neproblema su žmonių pertekliumi, Kinijoj ir dabar sėkmingai reguliuoja gimstamumą. O diktatūros įgautu visai kitą lygį

Bet vėl kaip pažiūrėsi - man, pavyzdžiui, abortas devintam mėnesy per prievarta neatrodo normalu.

Kad jau dabar, jei tau virš 50 metų yra žymiai sunkiau susirasti darbą, o kas bus kai bus virš 5000? Kitą vertus, gimstamumas kuo toliau tuo labiau mažėja (bent tarp tų, kurie turi pakankamai pinigų), o kol vaistai bus išrasti žiūrėk jau ir kosmoso kolonizacija prasidės.

Visu pirma viskas priklausys nuo to kaip tas nemirtingumas bus pasiektas. Nuo to priklausys socialinis ir ekonominis gyvenimas. Jei tai bus kažkokios tai brangios technologijos kurios tik sustabdys senėjimą, bet nepadarys nemirtingu ir kurias reiks pastoviai naudoti ar vartoti. Tai labai nieko daug nepakeis. Tokiais "nemirtingais" galės būti tik turtingi asmenys, o jų nėra tiek jau daug. Plius jie vis tiek galės mirti nuo lygų ir traumų. Jei tai bus kažkas kas tave tikrai padarys nemirtingu, kad nei lygos nei traumos nenužudys, tai tada ir valgyti nereiks. O jei valgyti nereikia, gali sau gulėti 1000 metų po palmę ir dangumi grožėtis. Nereiks nei dirbti nei ką. Nebent norėsi kažką turėti, tada teks padirbėti. Bei toks nemirtingumas leistu kolonizuoti kitas planetas net jei jos ir netinkamos dabartinio žmogaus gyvenimui. Todėl butu galima išsiuntinėti žmones po galaktikas ir žmonių nebūtu žemėje per daug. Arba butu galima sukurti virtualios tikrovės žaidimą kuri galėtų žaisti 24/7.

ar supras 50 metu amziaus zmogus ir 1000 metu amziaus zmogus vienas kita? dabar 60metis vargiai supranta 30meti

Nieko baisasu nenutiktu, tik reiketu gimstamuma kontroliuot, kuris ir taip issivysciusiose salyse mazas

Žemėje ir dabar 6+mlrd žmonių, su kiek jų procentų tenka bendrauti, kad kiltų problema subendrauti?

O aš tikiu Dievą, ir aišku tikiu kažkuo, kas bus po mirties. Ar tai rojus, ar būsena Nirvanos, todėl man net nekyla noras ilgiau gyventi. Be to gyvenimas nėra jau toks geras (bent man), būna nusivylimų, ilgesio, baimių, pykčio, nuobodulio ir t.t. Manau 70-100 metų žmogui tikrai pakanka, taip jau Dievo sugalvota, na arba gamtos, jei taip labiau patinka.

Aš nežinau tokio dalyko, kas yra nuobodulys, kai yra kompai, internetas ir šiaip begalė visokių COOL dalykėlių. Tereikia užsiimti savo mėgstama veikla, arba kažkokia kuryba ir kompiuteriniai žaidimai gelbėja nuo nuobodulio neblogai, galėčiau ne tik savo bet dar ir jūsų laiką iššvaistyti ir visai nebūtu nuobodu. Tų kitų jausmų būna visiems, bet jei greit užmiršti kas blogai, o atsimini kas gerai ir gyveni su pastoviu gerų dalykų laukimu, tai gyvenimas pasidaro labai geras ir mielas. Čia kaip ir su stikline, arba tau ji pustuštė, arba puspilnė

Šiaip, žemėj 7 milijardai žmonių yra ir jau gana senai. Į temą, tai labai norėčiau nemirtingumo sulaukti, kiek visko būtų galima nuveikt ir patirti, ir nevaržytų trumpas gyvenimas visko.

prie ko cia tas zmoniu kiekis planetoje??? as kalbu apie gebejima suprasti nienas kita esant tokiam amziaus skirtumui. tu manai, kad zmogui vyresniam uz kita tarkim 500 metu butu apie ka sneketis? nebejuokauk!

Maždaug 1000 metis sakytu 200 mečiui, "Oooo mano laikais, tai buvo kitaip... netaip kaip dabar". Ne tai nebūtu jokia problema išvis, nes tie kurie gyventu praeitimi ir nei kiek netobulėtu tiesiog iškristu iš gyvenimo ir atsidurtu protiškai neįgalių prieglaudoj geriausiu atveju, kitas dalykas jei niekados nesentum nei kūnu nei "dvasia", tai visada ir būtum jaunas energingas ir pilnas troškimų sužinoti ir veikti kažką naujo. Turiu galvoj, kad senėjimas būtu sustabdytas pasiekus dabartinį brandų žmogaus amžių kada jis protiškai ir fiziškai stipriausis, tarkim fiziškai palei kūną ~30-35 metų amžiaus ir tokie būtu 99% visos populiacijos. Visi susikalbėtu, nes juos visus vienytu tos pačios idėjos, taip kaip ir dabar. Kadangi technika ir visa kita keistusi greitai, tai tu negalėtum pritaikyti beveik nieko iš praeities įgudžių ir žinių ir galėtum patylėti su savo tukstantmete patirtim kuri niekam neįdomi, nebent istorikams. O mokintis visada galima naujų dalykų, tas reiškia kad vyresni būtu tik minimaliai pranašesni, o priėmus įstatymus dėl diskriminacijos panaikinimo viskas greit susitvarkytu.