Kaip atrodytų žmogus, traukiamas juodosios skylės?

O tu siaube... kas situos klausymus uzdavinejo astronomei?? As isivaizduoju kokia ten pokalbio atmosfera turejo buti... Arba abu gere iki komos ir tik tada pradejo interviu, arba mazdaug viskas atrode taip kaip prie zmogaus pasodint daunu serganti vaika ir leist tam vaikui uzduot kiek galima daugiau klausymu aapie betka.. Jus paskaitykit kaip klausymai kaikurie skamba . Taigi leiskit interviu imt is astronomo tam zurnalistui kuris bent zino kas yra astronomija, nes klausymai parinkti lygtais interviu imtu is kokio filosofo... sitas klausymas tai isvis nuzude "– Bet, kalbant apie Dievą, ar teisingas būtų teiginys, kad kiekvienas mokslininkas, jei giliau domėtųsi savo sfera, galiausiai prieitų prie atsakymo, kad greičiausiai Dievas yra?" as tos astronomes vietoj n@xui pasiuntes buciau toki zurnalista...

Geriau butum nevaidines ismintingu ir nekomentaves. Ji yra astrofizike. JB pagrinde irgi astrofizikos objektas. O religija niekaip nesusijusi su mokslu. Tad mokslininkas gali buti tiek tikintis, tiek netikintis. Mokslui tai neturi itakos.

"mega juodoji skylė" gražus pavadinimas, galėtų taip ir kitas vadinti, o ne super masyvi, nes super nieko nepasako.

Staripsnyje tikrai būtinai turėjo būti mokslininko paklausta apie Dievą, kitaip nebūtų ko komentuoti, o dabar bent jau gali atsirasti diskusija tarp tikinčiųjų ir netikinčių.

Mokslininkui nera blogai buti susipazinusiam su Vakaru filosofijos ir teologijos pagrindais (arba bent filosofines teologijos). Suvokiant, kad Vakaru kulturoje Dievas yra absoliuciai metafizinis, tampa aisku, kad moksliniu metodu, kuri taiko specialieji mokslai, nera galimybes arteti teizmo ar ateizmo link. Ta irodo 2500 metu filosofijos ir kiek trumpesne mokslo istorija. Jei religija daro itaka pozityviajam (ne metafiziniam - filosofijai ar teologijai) mokslui, tai yra labai blogai. Nukencia abi puses. Stai viduramziais Baznycia kaip teisinga ir pagrindini moksla pripazino Aristotelio darbus. Tuo metu bet koks mokslas buvo laikomas filosofija ar bent jau esantis filosofijos sudety. Aristotelis savo Fizikoje aiskino, kad zeme ir jos kunai yra laikini, o dangaus sferos amzinos ir harmoningos. Baznycia paskubomis ten äpgyvendino" Dieva. Vysktan mokslo pazangai, paaiskejus, kad dangaus kunai tokios pat prigimties, kaip ir zemes, Dievui ten neliko vietos. Del to vel buvo akcentuotas kiek primirstas Dievo kaip absoliutaus transcendento, aspektas. Baznycia pakenke sau nekritiskai priimdama Aristotelio moksla, tuo ilgam sustabdydama realia mokslo pazanga ir äpgyvendinusi" Dieva tokioje nesaugioje aplinkoje. O mokslas, bandydamas aiskinti religinius dalykus, virsta karikatura. Irodineja, kad yra niekas, kurio nera. L.Kraus to pavyzdys.

O šio straipsnio autoriai yra 2 žmonės? Tai čia ne vienas beraštis neišmanėlis, o du tokie . Perskaičius straipsnį nesupratau, kodėl jo pavadinimas toks. Jo pavadinimas turėjo būti "Vasarą aš buvau Molėtuose"