Netikėtos didžiulio tyrimo išvados: dauguma pasaulio mokslininkų yra religingi arba bent jau pripažįsta Dievo buvimą

Tai kam apie tai išvis kalbėti? Iš kur tu žinai, kad ta žaidimų personažo analogija kažkiek prasminga, jei nežinai, kaip yra iš tikrųjų? O gal yra išvis kaip nors kitaip? Gal dievas yra ne kažkoks kūrėjas už Visatos ribų, o, pvz., atsiranda kiekvieną kartą priešais nosį išjungus šviesą? Po teisybei tokiu atveju šią teoriją būtų galima eksperimentiškai patikrinti, o religingiems žmonėms tai būtų tarsi kilpa po kaklu. Todėl reikia būtinai sugalvoti tokį dievo egzistavimo principą, kurio nebūtų įmanoma patikrinti jokiais įsivaizduojamais ir neįsivaizduojamais būdais.

Taip, nežino, bet lygiai taip pat nežino ir kad nežino, kitaip nekištų aplinkiniam savo niekuo nepagrįstų įsitikinimų kaip faktų; ne šiaip kaip faktų, bet vienintelės ir absoliučios tiesos.

Imanuelis Kantas tai jau seniai išsprendė savo veikale "Grynojo Proto kritika" - Dievo buvimą ar nebuvimą gali įrodyti ar paneigti tik Dievo lygio sutvėrimas, o žmogus ir jo protas ribotas...

Tai ne sprendimas, o įmantriai įpakuotas, elegantiškas atsifutbolinimas nuo sprendimo.

Diskusija apie dievą ir jo egzistavimą, tik parodo, kad nors protu ir suvokiame, kad tokio dievo, kaip mums paišo šiolaikinės religijos, nėra ir būti negali, bet kažkur giliai širdyje yra dvejonės. Kodėl kažkas taip aiškiai mato dievą ir juo tiki, o aš taip aiškia suprantu kad jo tokio nėra. Aš manau kad jeigu ir atves kas nors ateistus iki dievo - tai bus moklsas. Kažkoks garsus žmogus yra pasakęs Mano tevynė - žemė, o mano religija - daryti gerą.

Tai vienas rimtesniu sprendiniu Vakaru pasaulio istorijoje. Galiu rekomenduoti I.Kanto Prolegomenai kiekvienai busimai metafizikai. Dideles apimties ir sudetinga Grynojo proto kritika mazai kam iveikiama, o Prolegomenu apimtis nedidele. Tik reikia atkreipti demesi, kad I.Kantas kalba apie proto sprendinius, o ne apie jausmus ar intuicija. http://www.sena.lt/paieska/title/s/Prolegomenai Edit: del Hm vadinamo Dievo lygio sutverimo. Jam nereiketu irodineti, jis viska matytu tiesiogiai. Antra pastaba - I.Kantas ne taip formulavo, kaip nurodo Hm.

Įdomiai šį klausimą sprendė Indų filosofas (Indijos "Kantas") Šri Aurobindas. Žmogus su vakarietišku išsilavinimu, ilgą laiką buves materialistas... Šri Aurobindas skaitė, kad Dievas tai ne kažkoks sutvėrimas, bet tai yra Proto būsena. Jei labai trumpai tai jis išvardino proto būsenas - buitinis protas - viskas aišku..., pakylėtasis protas - mokslininkai, menininkai..., intuityvusis protas - regėtojai, pranašautojai, prašviesėjas protas - šventieji, pranašai (Buda, Krišna, Kristus, Lao Dze...), virš proto - Dievas, super protas - Absoliutas... Budos mokyme irgi labai panašu, jokio Dievo budizme nėra, meditacijos ir kitų mokymų pagalba jie mėgina pasiekti - pirmapradžio proto būsena... Sakyčiau labai racionalus požiūris į pasaulį ir save - nori patobulinti pasaulį, tobulink save ir savo protą... Pvz. kokia naudą atneš gėrybės ir įrankiai durniu namuose? Jokios... Va taip ir Žemėje, kokią pažangą padarė žmonija turėdama tokią nuostabią planeta? Jokios, kaip buvo socialiniai galvijai taip ir liko... Rytų išmintis... jei kvailys suprato, kad jis kvailys, jis beveik išminčius. Jei išminčius galvoja, kad jis išminčius, jis - kvailys...

Manau, kad religiją ir tikėjimą reikia atskirti. Aš tikiu, tuo ką matau, tuo ką girdžiu, tuo ką užuodžiu. Aš tikiu realiais dalykais, bet tai nėra religija. Taip pat ir dievas, vienam jis iš knygos kažkokia fantastinė būtybė su įsakymais, o man tai geras žmogus, gera naujiena, geras darbas padarytas yra dievas. Aš manau ir tikiu, kad pvz. Pozitrono komentaras pats tiksliausias iš visų.