Jei kiltų grėsmė perkaisti: savadarbis, iš plastikinių butelių padaromas ir be elektros veikiantis oro aušintuvas (Video)

Nu jei elektros nėra vėjelio neįsijungsi.. bet vėduoklė, mano manymu, efektyviau už šitą reikalą.. įdomu kaip šitas iš viso draugautų su vėjo krypties pasikeitimu..

Temperatura nesikeis. Tik didesnis oro srauras didina garinima ir susidaro vesumo ispudis. Taip kad uz 10 cm nuo lango nieko nejausi.

Ta igal reiketu langa atidaryti o ne sumazinti

Per mažesnes skylutes oras juda didesniu greičiu.

Jei pas tave kambarį butu >40 laipsnių C ir neturėtum oro kondicionierių, tai ir tokį išradimą laikytum dievo siustu daiktų.

Temperatura keisis, jei bus kam garuoti ir bus kryptingas oro srautas. Oro srautas galetu atsirasti del kitos angos kitoje vietoje, pvz. toje pacioje patalpoje, tik gerokai auksciau, arba slegiu skirtumo vienoje ir kitoje pastato puseje, sukeltu vejo. Jei taip yra, irenginys padidintu bent jau patalpos vedinima nei pvz, uzdarytas langas ir tuo paciu silumos pasalinima nuo "radijatoriaus", t.y zmogaus esancio viduje. Garuoti, panasu, ten nera kam, didziausias srauto greitis turetu buti butelio kakliuko vietoje, kur jokio skyscio aiskai nera. Kitas dalykas, energijos tvermes desnio gi niekaip neapgausi, garuojant temperatura krinta tuose pavirsiuose/kunuose, ant kuriu vyksta garavimas, kaip manot kur dingsta ta energija? Ji atiduodama terpei i kuria garas isilieja, siuo atveju tai butu praeinantis "kondicionieriu" oras, kuris panasu pucia i patalpa, kuria reiketu vesint o ne sildyt. Man panasiau kad sitas itaisas turetu veikt mazdaug kaip velocity stack ant korbiuratoriaus. Sakyciau, tokia nesamone galetu but naudinga, jei noretum kad vejelis pustu tau i veida, o ne visai patalpai atvesinti.

Na tai padarius skersvejį garavinas nuo žmogaus kūno dar didesnis ir vėsinimo efekt as didesnis. Nes šitie buteliai tai tik sukuria papildomą pasipriešinimą oro srautui ir už metro efekto jau nebėra.

Tai niekas nekliudo dar ir skersvėjį pasidaryti – per mažesnes skylutes oras judės greičiau, aušins stipriau.

Tai taip, energija privercia skysti pereiti i aukstesnes energijos busena, i dujas. Kas pasireiskia didesne medziagos molekuliu kinetine energija, t.y siluma dujose ir mazesne temperatura ant garuojancio pavirsiaus, nes is jo iskeliaja daugiausiai energijos turincios molekules. Bet silumos kiekiu jos absoliuciai visada lieka tiek kiek buvo. Ir atvirksciai, pasiekus rasos taska, kondensuojantis dujoms palyginti dideles energijos duju daleles isisliedamos i skysti ji sildo, o dujos ju netekdamos vesta.

Arba pasislėpti vėsioje orkaitėje, prieš tai ją įjungus pilnu gazu, kad geriau cirkuliuotų ir garintųsi.

Kur vėsiau? Lauke ar šiltnamyje. Jei šiltnamyje padarysime skersvėjį, ar jame nukris oro temperatūrą ar ne? Jų namai yra tamsios spalvos ir labai plonų sienų. Saulė įkaitina sienas ir taip perduoda šilumą į namo vidų. Dėl ko name bus karsčiau nei lauke. O padidintas skersvėjis padės sumažinti šilumą iki lauko temperatūros. Langas leistu saulės šviesai patekti į namus, taip kaitinant namo vidų. Todėl ten langų ir nėra. P.S. vasaros metu Lietuvoje labai populiarus ventiliatoriai kurie tik cirkuliuoja kambario orą, bet jo nešaldo. Šitas daiktas daro tą pati, bet iš lauko oro. Tai kodėl ventiliatoriai tokie populiarus Lietuvoje?

Ar 40 °C vandens garai, liesdamiesi su 40 °C vandeniu, gali jį sušildyti iki, pavyzdžiui, 42°C? O koks skirtumas, kad šilumos kiekis toks pat? Esu tikras, svarbiau, kad, kaip pats rašai, mažesnė temperatūra ant garuojančio paviršiaus. Didesnės energijos molekulės turi daugiau šansų pasprukti iš Bangladešo lūšnos, išsinešdamos šilumą.

Bet ar dėl tų butelio kakliukų gali oro srautų greitis padidėti visame kambaryje? O Lietuvoje, kadangi oro temperatūra dažniausiai būna mažesnė, nei kūno temperatūra, dėl ventiliatorių pagreitėja šilumos perdavimas orui.

atmosfera, viduje – tik ribotas oro kiekis). Namų sienų spalva neturi reikšmės: kuo šviesa efektyviau sugeriama, tuo smarkiau ir išspinduliuojama atgal (ypač tamsiuoju paros metu). O šitas Bangladešo išradimas lietuviškai vadinamas radiatoriumi, kurio esmė – kad kūno išspinduliuojamas šilumos kiekis proporcingas paviršiaus plotui. Be to, karštame ore vėduoklė nemačyja, jei nėra, kam nuo kūno nugaruoti. Priešingai: vėduoklės įgreitintos molekulės turi tik dar didesnę energiją ir slėgį, taigi vėduojantis galima nudegti. Šitas efektas gerai žinomas motociklininkams ir kalnų slidininkams.

Ujojoj... Spektroskopijos žinios šlubos..

Ne, pakelti 42°C negali, silumine energija juda tik didesnes sklaidos keliu, bet gali pakelti nuo 39 iki 40 °C 40 °C vandens garai, liesdamiesi su 40 °C vandeniu arba kondensuosis visame garu turyje, jei tai rasos taskas, arba nesikondensuos visai. Esant tam paciam slegiui ir prisotinimui, reikia is ju atimti silumos kieki, kuris joms buvo duotas garuojant skysciui, jei viskas yra vienodos temperaturos, silumos mainai nevyksta. Vienas kitas laipsnis turetu efekta molekulems sprunkant is lusnos, jei butu salyginai dideli temperaturu skirtumai, kitu atveju konvekcijos procesu silumos "isnesimas" bus nereiksmingas. Oro mases pernesimas del slegiu skirtumo situo atveju butu maziausiai 100 kartu efektyvesnis, tik kad jis "isradimo" apribotas, nes uzdengia didelio pralaidumo anga -langa. Realiai, manau sita nesamone yra visiskas bullshit, kuris niekada neveike, ir niekada neveiks, nes priestarauja jau net ir logikos desniams, ne tik fizikos. Bet uztai surinko 50000 youtube perziuru ir 200 humanitaru laikus:)

Čia tamsta dėl namo sienų spalvos?