Bet dar dažniau automobilių avarijos vyksta dėl „aklumo pasikartojimams“ ir „nedėmesingumo aklumo“. Mes dažniausiai nepastebime matomo objekto pasikartojimo, jeigu jie vyksta tam tikrais laiko intervalais arba jei tas objektas erdvėje yra greta objekto, kurį mes ką tik matėme. Būtent todėl šiuolaikiniuose tekstų redaktoriuose pasikartojantys pasikartojantys žodžiai pabraukiami raudona vingiuota linija, kaip rašybos klaida, nes jeigu gretimi žodžiai vienodi, mes juos, ko gero, suvoksime kaip vieną.

Dėl tos pačios priežasties automobilininkai dažnai susiduria su motociklininkais. Dažniausiai motociklo ir automobilio susidūrimas įvyksta, kai automobilis pasuka į kairę prieš motociklą. Automobilio vairuotojas žiūri į kitas mašinas ir tiesiogine to žodžio prasme, motociklininko nemato, nors jis gali pravažiuoti tiesiai prieš jį. Mūsų smegenys užprogramuotos matyti tai, kas įprasta. Jei automobilių sraute „netikėtai“ pasirodo ne eilinė mašina, o motociklas, vairuotojas jį gali pamatyti, bet nesuvokti. Sąmoningai suprantame tik mažą dalį to, ką regi mūsų akys. Vairuojant ir kalbant telefonu, pasireiškia nedėmesingumo aklumas, kai žmonės nemato to,kas vyksta kelyje priešais juos. 2002 metais atlikti tyrimai parodė, kad JAV dėl kalbančių telefonu už vairo kaltės kasmet žūsta 2 500 žmonių. Dar 330 tūkstančių sužalojami. Ekspertų nuomone, kalbant telefonu ir vairuojant, pakliuvimo į avariją tikimybė tokia pati, kaip ir vairuojant girtam. Jei žmogus rašo tekstinius pranešimus – rizika padidėja dvigubai.

Matyti tai, kas įprasta

Nedėmesingumo aklumas, kaip ir aklumas pasikartojimams atsiranda, nes mes negalime pastebėti netikėtų dalykų, jeigu mūsų dėmesys sutelktas į ką nors kita. Net jei tas netikėtumas bus tiesiai prieš mus.

Samgu, kad gliame stiakyti testką, net jiegu žožduoise sukietsos raidės. Netikėta, kai sąskaitą atnešti prašome ne to oficianto. Pavojinga, kai painiojame kviestinius ir įtariamuosius. Įdomu, kai nepastebime klaidų netgi garsiausiuose filmuose.

Jei smegenys mato tai, kas mums svarbu, nesuprantamas vietas jos užpildo tuo, ką tikimės išvysti. Jei vienoje „Karibų jūrų piratų“ serijoje nesitikime senoviniame piratų laive už Jacko Sparrow išvysti vyriškio su šiuolaikiniais marškinėliais – labai tikėtina, to ir nepamatysime. Suvokiame tik tai, kas įprasta ir tai, ką sugebame suprasti. Visa kita tiesiog praeina šalia mūsų sąmonės. Todėl moterys turėtų vertinti vyrus, pastebinčius pakeistą šukuoseną, juk tokie egzemplioriai išties retenybė.

Tęsiant lyčių tarpusavio santykių ir aklumo pasikartojimams temą, galima pasakyti, kad būtent ji yra priežastis to, kad kai kurioms moterims visi vyrai – kiaulės, o kai kuriems vyrams – visos moterys „tokios“. Visi šių tipų žmonės būna turi kokia nors neigiamą patirtį, kuri arba truko ilgai, arba kartojosi, arba tiesiog pernelyg juos traumavo. Dabar jie nenori nė girdėti, kad egzistuoja nuoširdžios moterys ir padorūs vyrai. Tiksliau, girdėti tai nori, tačiau… kiekviename žmoguje anksčiau ar vėliau vis vien išvys tai, prie ko pripratę. Taip jau surėdytos mūsų smegenys. Beje, galima viską pakeisti – svarbu tik, kad būtų noras.

Dėmesingumo iliuzija

Psichologai ne kartą yra atlikę tyrimus: nepaisant viso to, kas išdėstyta aukščiau, daugelis mūsų yra įsitikinę, kad kuo puikiausiai kontroliuoja aplinką ir pastebi, jei ne viską, tai labai daug. Psichologai pavadino tai dėmesingumo iliuzija, kuri, beje, vaidina svarbų vaidmenį ir gan naudinga mums, antraip išties sunkiai sutvardytume nuolatinį nerimą, kad negalime kontroliuoti visko, kas aplink vyksta. Visgi, kaip jau galėjome įsitikinti, tokia iliuzija, deja, dažnai būna neparanki.

Tačiau kokia konkrečiai pasaulio dalis prasprūsta nepastebėta? Vogdamas daiktus, kišenvagis valdo mūsų gebėjimą koncentruotis. Kaip tai veikia? Žmonių dėmesiu manipuliuoti galima kuo įvairiausiais būdais. Tokios manipuliacijos dažniausiai remiasi dviem dėmesio tipais. Pirmasis yra valingas – jis padeda priimti sprendimus. Atitraukite akis nuo teksto ir žvilgtelėkite per langą. Jūs tai padarėte, naudodami valingą dėmesį. Dabar girdite telefono skambutį. Jūs žvilgtelite į jį ir tai vyksta dėl nevalingo dėmesio, kai susikoncentruoti priverčia koks nors įvykis. Kai pažiūrėjote pro langą, pasinaudojote prefrontaline galvos smegenų žieve, kuri atsako už sprendimų priėmimą ir planavimą. Kai jūsų dėmesį patraukė telefono skambutis, suveikė primityvesnė reagavimo sistema, esanti sensoriniuose smegenų žievės regionuose. Ši ir kitos smegenų dalys atsako už dėmesio sutelkimą į netikėtus, jutimo organus paveikiančius dirgiklius.

Kai kišenvagis paima iš mūsų piniginę ar laikrodį – jis manipuliuoja abiem dėmesio tipais. Išblaškyti žmones dėmesį gan lengva, tereikia panaudoti nevalingą dėmesį. Stumtelėjimas minioje – ir žmogus nevalingai išsiblaško. Tuo metu miklios rankos išvaduoja jį nuo piniginės ar laikrodžio naštos. Beje, kiek besistengtumėte, jei norės, įgudęs kišenvagis, deja, sugebės jus apsukti. Norint laiku sureaguoti, reikėtų dėmesio valdymą treniruoti ne vienus metus. Tad, atsipalaiduokite, tačiau… būkite dėmesingi.

Mes nepastebime, kiek daug mes nepastebime. O dar mums vaidenasi, kad matome daugiau, nei iš tiesų. Vis dar netikite?

Kaip galima greičiau balsu pasakykite spalvas, kuriomis parašyti šie žodžiai.

Per lengva? O jei taip?.. Atminkite: sakyti reikia ne pačius žodžius, o jų spalvą.

Svarbu ne tai, į ką žiūrite, o tai, ką matote. Beje, pastebėjote triušį su cilindru kai kurioe straipsnio fotografijose?..

O. Fadejeva

Komentarai (8)