Girtuoklystė – progreso variklis? Kaip alkoholis tapo civilizacijos raidos pagrindu

kad ir kaip romantiškai ir gražiai visas straipsnis skambėtų, bet paskutinė pastraipa sudėlioja viską į savo vietas. Kalbant apie gilią senovę ir grybukus galima laikyt evoliucijos varikliu, nes jų privalgę Vikingai vykdavo į žygius, durnaropes amerikoje ir taip toliau. Tačiau dabar norint kažką atrasti nebeužtenka suvalgyti LSD, reikia daug kolektyvinio darbo.

- Primatai iš medžių išlipo nes medžiai ribojo jų veiklos galimybes ir tuo pačiu meždių teritorijoje susidariusi konkurencija vertė ieškoti kažko naujo, o ne tam kad prisigerti. - Visi gėrė visados, bet ne tam kad prisigerti, o tam kad ta būsena pakelia nuo realiybės ir padeda atsipalaidoti. - Ta atsipalaidavimo būsena išvirto į Dievų garbinimus, filosofiją, girtuokliavimą, narkotikus ir pan. Progreso variklis - tai siekis atsistoti aukščiau to kuo esi, o alkoholis - tai vienas iš būdų tai padaryti. P.s. Manyčiau jog religija daro didesnį poveikį progresui nei alkoholis, tačiau primatams religija dar nebuvo prieinama, tad mokslo fainuoliai išaukštino alkoholį. O kaip dėl vidinės primatų hierarchijos - ar tai ne pirmykštė religija?

hmm, cia kaip katalizatorius tarp valdzios ir liaudies, realiai kaip religijos priedas, uz ka balsuot prie demokratijos? uz ta, kas iridens vyno ar alaus statine i miesto aikste ...genu modifikacijos, kad vartot ir prarugusius produktus,tai ganetinai svarbu, bet sureiksmint alkoholio itaka iki miestu atsiradimo nemanau, kad verta

Kaip galima religiją priskirti prie progreso? Monoteizmas - minios kontroliavimo priemonė. Politeizmas - visko ko nesuprantu vadinu dievu ir negalvoju apie tai. Vienintelis būdas kaip prisideda, tai suvaldo minią ir leidžia protingesniems ja naudotis, tie gal tada ką nors išranda, o gal ir ne.

Sendienines civilizacijos variklis ir kuras yra tikejimas. Nes zmones tiki ir pasitiki dalykais kuriu nera. Ir alkoholis cia paskutinej vietoj.

Manau, mokslininkai, darantys tokias prielaidas apie alkoholį, turi fundamentalią mąstymo spragą šiuo klausimu. O toji spraga yra siekis rasti kažkokį materialų daiktą, lemiantį bet kokį pokytį. Tačiau pokytis pats savaime įvyksta ne dėl kažkokio daikto, o dėl konkretaus realybės konstravimo modelio įgyvendinimo. Kaip tas modelis atsiranda, yra jau kitas, tačiau įdomus ir verčiantis protingai mąstyti, klausimas. Ir tyrėjai būtent į šį klausimą atsakyti nesugebėjo. Lyg ir bando teigti, kad alkoholis sudaro prielaidas tam modeliui susiformuoti, tačiau nepagrindžia to jokiais tyrimais ar loginėmis įžvalgomis. Ir to nepadaro, nes to padaryti neįmanoma, kadangi, tai ištyrus, pavyktų pastebėti, jog alkoholis pats savaime tokiam modeliui kokybės neprideda, o dažnai ją netgi ir sumažina. Tai yra, vargu ar galime teigti, kad alkoholis prideda progreso asmenims, kurie skandina vaikus šuliniuose, kurie kirviu užkapoja sugyventinius negyvai. Galima sutikti tik su tuo. Alkoholis veikia kaip atsipalaidavimo priemonė, reikalaujanti nulinio kiekio pastangų. Toliau reikėtų priimti prielaidą, jog atsiplaidavimas - tai vienas iš būdų pažvelgti į viską iš šalies ir pagalvoti apie kitus galimus savo veiklos sprendimus. Tai yra, žmogus iš prigimties negali visą laiką daryti lygiai to paties (o jeigu daro, tai jis savaime bukėja, ir tą matome stebėdami akiratį tų žmonių, kurie užsiima proto nereikalaujančiu darbu), nepabandyti kažko kito. Kažko kito charakteringai nepabando tik nemąstančios gyvybės formos (tačiau pabando necharakteringai, kas tokioms gyvybės formoms evoliucine prasme nepanaikina galimybės tapti sąmoningomis po pakankamo laiko). Išeitų dėl galimybės atsipalaiduoti žmonės ir geria, o ne užsiima savianalize, akiračio plėtimu. Visi šie minėti būdai irgi padėtų atsipalaiduoti ir net geriau nei alkoholis (nes protas tokiu būdu nebūtų išjungtas kaip tai nutinka alkoholio atveju), tačiau tai reikalauja daugiau laiko ir darbo. Tai yra, užtenka tiesiog išgerti ir atsiplaiduoji. Kas vartoja saikingai, tas iš to gauna nemažą naudą, tačiau ne didesnę negu tas, kuris sugeba sistemingai save analizuoti ar tiesiog akiratį plėsti atsipalaidavimo tikslais. Taigi, alkoholiu tinkamai atsipalaiduoti sugeba absoliuti mažuma. Vadinasi, absoliučios daugumos prasme alkoholis daugiau yra žalingas negu teigiamas dalykas. O jau iš to išeitų, kad yra klaidinga teigti, jog alkoholis - civilizacijos ir progreso variklis. Taigi, turiu teigti, jog šis straipsnis - pernelyg vienpusiškų ir siaurai žvelgiančių tyrimų aprašymas. Kaip aprašymas, jis išbaigtas, ir dėl to straipsnis yra vertingas. Tačiau patys tyrimai vertingi tik ta prasme, jog padeda suvokti, kad jie dar nėra išbaigti ir neapžvelgia pačios civilizacijos ir progreso formavimosi esmės. Gaila tik to, jog šie tyrimai to tiesiogiai neteigia, o tas išskaitoma tik tarp eilučių. O toliau vertėtų aptarti ir kitus įdomius teiginius, kuriuos teigia čia esantys komentatoriai. Štai ši mintis gali atrodyti teisinga iš pirmo žvilgsnio. Tačiau ji ganėtinai klaidinga. Taigi, naudodamas savo išmonę ir protą, turiu parodyti kodėl. Monoteizmas - tai ne minios kontroliavimo priemonė. Monoteizmas - tai išgryninta politeizmo idėja apie tai, kad yra kažkas aukščiau visos krūvos dievų, kitaip sakant, aukščiau viso to, ką pavadiname dievu, jeigu to nesugebame paaiškinti. O jau iš to išeina, kad monoteizmas pats savaime nėra minios kontroliavimo priemonė. Kad jo idėjos gali būti praktiškai taikomos miniai kontroliuoti, tas yra tiesa. Tačiau juk pačioje idėjoje nėra jokių užuomazgų apie kontroliavimą. Tad kodėl turėtume manyti, kad monoteizmas - minios kontroliavimo priemonė? Kai monoteizmas pats savaime apie tai net nakalba. Taigi, susiduriame su kitu aspektu. Tai yra, monoteizmo idėjos klaidinga interpretacija siekiant tam tikrų tikslų. Konkrečiu pavyzdžiu galime paminėti kryžiaus karus į musulmonų šalis ar tą pačią Lietuvą viduramžiais (pastarasis atvejis mažiau absurdiškas būtų, nes Lietuva buvo politeistinis kraštas tuo metu). Visa tai vyko istorijoje, tačiau visa tai neturi nieko bendro su monoteizmu pačiu savaime. Argi tie plėšikai būtų leidęsi nukryžiuojami vardan idėjos ir tikėjimo visagaliu, visakuriančiu Dievu, net jeigu jie žinotų, kad tik tokios aukos pakaktų pakeisti "barbarišką" šalį, tokią kaip LDK? Tai būtų teisingas elgesys. Juk pagal Krikščionybę pats Dievas įsikūnijo į žmogų ir leidosi nukryžiuojamas, taip parodydamas, jog jam nėra svetimos žmonijos kančios, kurias jis pats ir sukėlė. Tokiu būdu jis kartu parodo ir tai, jog sukėlė kančias ne iš dyko buvimo, o dėl to, kad žmonija progresuotų ir žmogaus siela taptų panašesnė į Tai, kas žmogaus sielą sukūrė pagal savo paveikslą. Čia ir yra monoteizmo esmė. Daugiau brandaus monoteizmo, kuris buvo pasiektas per kiek daugiau nei du tūkstančius metų filosofinės minties progresavimo nuo pat atsiradimo.

tai kas manoma esant neapčiuopiama yra būtent apčiuopiama ir tai esame MEEEEEEES. 1. Mes juodosios skylės - pilk nepylęs niekada negana; 2. Mes juodoji energija - niekada negali būti tikras iš kur tiek idiotiškų idėjų ir sprendimų; 3. Mes juodoji materija - naikink nenaikinęs, veisiasi ir galo nematyt; 4. Mes gravitacija - net pirštai lenkti į save, tik vieni traukia diaugiau, kiti mažiau. Įdomi tavo filosofija, tik jau labai viskas suvelta. Manyčiau jog galėtum reikšti mintis ir trupučiuką aiškiau. Genialu yra tai, kas paprasta.

Taigi, kad praktiškai yra minios kontroliavimo priemonė. O kaip neva atsirado ir kokie neva pirminiai tikslai (kuriais aš netikiu), nekeičia to, kad religija dabar tėra naudojama, kaip žmonių valdymas. Krikščionybę net ne Jėzus sukurė, o tik po kurio laiko bažnyčios pradininkai, o vėliau bažnyčia nuolat keitė, kaip jai patogiau pelnui siekti. Islamas apskritai politinis atsakas į krikčionybė sukurtas turtingų tėvų sunelio. Individui religija gali reikšti visa tai, ką sakai. Bet plačiu mąstu religija nėra gėris ir juolabiau progreso šaltinis vien dėl to, kad pritraukia pasimetusius žmones ir juos verčia tikėti fundamentaliomis "tiesomis". Žinoma aš ne prieš dvasingumą ir tikėjimą apskritai. Bet prieš organizuotą, centralizuotą religiją.

1. Religija - tai buvo etapas visuomenės evoliucijoje; 2. Religija - išmoktas gyvenimas pagal taisykles iki žmogaus brandaus sąmoningumo, nuo kurio jis pradeda kurti kažką savo arba niekada nepradeda, nes religija yra už jo suvokimo galimybių ribų.

Ne banžyčia išrado, o tik išplatino. Islamas irgi neva turejo savo aukso amžių su mokslo pasiekimais. Deja dauguma tiesiog buvo perimti iš užgrobtų žemių ir išplatinti. Kai baigės svetimi stebuklai tai baigės ir islamo mokslas. Religija suvienodina visus žmones, kas yra priešingybė dirvai reikalingai kažką išrasti. Ir apskritai daug dalykų atvežama į atsilikusius kraštus skirtingomis priemonėmis. Religija čia ne prie ko.

1. Religija - tai ne vien tikėjimas į Dievą, aklas tikėjimas savo tiesomis taip pat yra religija. 2. Jeigu žmogus kažką įnirtingai neigia, jis instinktyviai bando nuslėpti tai jog JIS PATS yra būtent toks. Tai instinktyvus savo gyvybinių resursų slėpimas. Žmogaus kiaušiniai kabo irgi saugioje vietoje ir jeigu nežinosi, tai net neytarsi jog ten kažkas yra.

velniai zino, bet seip pietieciai narkotikus labiau toleruoja, nei siaurieciai, iskyrus eskimus, nzn seip Jared Diamond ' Guns, Germs and Steel' lietuviskai 2018 zada kai kas isleist, ten daug aiskumu butu tokiose temose,ypac del kulturiniu augalu kokybes maistingumo ir pan atitinkamose klimato zonose, kad pirma alkoholiui augino tas kulturas netikiu,greiciausiai del tos knygos, ten pakankamai rimti argumentai, kuriu straipsnis net nepaliecia, del ankstesnio posto, demokratija visgi ne afrikoj atsirado, o manipuliavimo irankiai jau buvo paruosti, tolerancija alkoholiui tik pas europiecius auksta islikus

Jokia religija nieko neišranda. Buvo ir katalikybės "tamsieji viduramžiai", kai be biblijos perrašinėjimo praktiškai nieko nevyko ir net elementarią pirtį, turėtą romėnų laikais, teko atsivežti iš kitų kraštų. Tikras islamo regresas prasidėjo kažkur 100 metų atgal, iki tol jų skurdumas siejosi su elementariu faktu, jie tebuvo neturtingos dykumose įsikūrusios kitų šalių kolonijos. Truputi išimtis buvo Osmanai, tačiau ir kažkas su jais buvo netaip, antraip taip lengvai britai per I-ąjį pasaulinį karą nebūtu įkalbėję visų arabų susivienyti prieš turkus.