10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–06–26) (4)
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kone neribotą energiją galinti tiekti termobranduolinė sintezė yra daugelio siekiamas tikslas. Dabar mokslininkai mano žengę dar vieną žingsnį jo link.
Kad vyktų branduolių sintezė, atomus reikia įkaitinti iki 150 milijonų laipsnių. Nevaldoma elektroų griūtis galėtų sugadinti kuriamą reaktorių be įspėjimo. Naujoji technika užkerta tam kelią, pristabdydama šiuos elektronus sunkiaisiais jonais – argono ar neono. Susidūrę su šiais atomais, elektronai sulėtėja.
Kol kas nepatvirtintas, dešimtas ar devintas, nelygu, kas skaičiuoja, manoma, maždaug Marso masės, pasaulis paaiškintų suklypusias Koiperio juostos ledinių objektų orbitas.
Tradicinės kameros – net ir ploniausiuose telefonuose — negali būti išties plokščios dėl naudojamų lęšių. Caltech inžinieriai sukūrė naują kameros dizainą, lęšius pakeičiantį ultraplonu optinių fazių masyvu (OPA). OPA skaičiavimais atlieka tai, ką lęšiuose atlieka didelis stiklo gabalas: iš atsklindančios šviesos suformuoja atvaizdą.
Elono Musko kompanija sėkmingai iškėlė palydovą į orbitą, naudodama jau skridusį Falcon 9 greitintuvą, atlikdama tai greičiau, nei per tris mėnesius.
Po daugiau nei amžių trukusių stebėjimų ir kelių teorijų, mokslininkai pagaliau turbūt perprato Saulės atmosferą kelis kartus per dieną sukrečiančių plazmos srautų prigimtį. Naudodami tobuliausią kompiuterinę simuliaciją, tyrėjai sukūrė detalų šių plazmos sraujymių, vadinamų spikulių prigimtį.
EPFL tyrėjai, tirdami, manyta, fundamentalų dėsnį, atrado, kad bangų kreipimo sistemose gali būti saugoma daugiau elektromagnetinės energijos, nei manyta anksčiau. Šis atradimas galės būti panaudotas telekomunikacijoje, kaupiant energiją ilgiau, ir išsaugant linijos pralaidumą.