Su elektros stimuliacija „pažadino“ vyrą, 15 metų praleidusį komoje ()
Prancūzas, 15 metų praleidęs vegetatyvinėje būsenoje, atgavo kai kuriuos sąmoningumo aspektus, kai gydytojai panaudojo smegenų stimuliavimo per kaklo nervą techniką.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po automobilio avarijos 2001metais, 35 metų amžiaus vyriškiui buvo diagnozuota vegetatyvinė būsena.
Tokios būsenos žmogus gal atlikti nevalingus judesius, bet nesuvokia savęs ar aplinkos. Periodiškai atliekami testai visus tuos metus nerodė jokio vyro būsenos pagerėjimo.
Tai tęsėsi tol, kol Angela Sirigu iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro Brone su kolegomis išbandė naują techniką, veikiančią klajoklinį nervą (lot. nervus vagus).
Klajoklinis nervas iš smegenų eina į kelias kūno vietas. Jis moduliuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri, be visa kita, reguliuoja širdies plakimo dažnį ir plaučių funkcionavimą.
Nervas tiesiogiai ar netiesiogiai, jungiasi su įvairiomis smegenų sritimis, tarp kurių ir gumburas – daug sričių sujungiantis nervinio aktyvumo mazgas, migdolinis kūnas, reguliuojantis emocijas, ir hipokampas, kuris stipriai susijęs su atmintimi. Klajoklinis nervas taip pat stimuliuoja mėlynąją dėmę (lot. locus coeruleus), smegenų regioną, kontroliuojantį susijaudinimą ir budrumą lemiančių cheminių medžiagų išskyrimą smegenyse.
Sirigu komanda iškėlė hipotezę, kad klajoklinio nervo stimuliavimas turėtų padidinti smegenų regionų aktyvumą, kas galėtų padėti vyrui atgauti sąmonę. „Tikiu, būtent tai ir nutiko,“ sako Sirigu.
Nuolatinė stimuliacija
Siekdama patikrinti savo idėją, gydytojų komanda labai plonus elektrodus apvyniojo aplink klajoklinį nervą vyro kakle. Mėnesį iki nervo stimuliavimo vyras buvo stebimas. Tada šešis mėnesius jam buvo taikoma stimuliacija. Stimuliacija trukdavo po 30 sekundžių, su 5 minučių pertraukomis. Komanda stimuliaciją pradėjo 0,25 mA stiprio srove, kol savaitę sustiprindami po 0,25 mA, pasiekė 1,5 mA srovę.
Gydytojai bandymų metu nuolat stebėjo žmogaus elgesio pokyčius, o Sirigu komanda fiksavo EEG signalus prieš simuliacijos pradžią ir periodiškai per visą bandymą. Jie taip pat skenavo vyro smegenis pozitronų emisijos tomografu iškart implantavę elektrodus ir po šešių mėnesių.
Vos pradėjus stimuliaciją, vyras pradėjo dažniau atsimerkti. Po mėnesio pradėjo akimis sekti kambaryje esančius žmones. Jis netgi sugebėjo prašomas pasukti galvą iš vienos pusės į kitą. Jis taip pat bandė įvykdyti prašymą nusišypsoti. Šių judesių komanda kol kas nenaudojo užduoti vyrui klausimų, tarkime, ar jam ką nors skauda.
Pagal „atsigavimo iš komos skalę“, jis dabar apibūdinamas kaip minimaliai sąmoningos būsenos – toks asmuo turi dalinę sąmonę.
Vyras neatgavo gebėjimo kalbėti ar vaikščioti, kas yra menkai tikėtina, atsižvelgiant į smegenų pažeidimo mastą. Komanda tebestebi jo progresą.
Smegenų stimuliacija
Elgesio pokyčius, kurie stabilizavosi po pirmo stimuliacijos mėnesio, sukėlė smegenų aktyvumo pokyčiai. Daugelyje smegenų žievės regionų po stimuliacijos užfiksuotas aktyvumo padidėjimas. „Stebėjome aktyvumą regionuose, kuriuos stipriausiai veikė klajoklinis nervas,“ sako Sirigu.
Tai yra ir momeninės skilties žievę. „Ši sritis labai svarbi sąmoningumui,“ pažymėjo ji. Žmonėms su momeninės srities pažeidimais dažnai pasireiškia sąmonės sutrikimai.
Steveną Laureysį iš Liege universiteto Belgijoje, daug dirbusį su žmonėmis, kurių sąmonė sutrikusi, rezultatai džiugina. „Klinikų medikai pernelyg ilgai nereaguojančio būdravimo pacientus laikė tiesiog laukiančiais mirties. Taip nėra. Šioks toks plastiškumas įmanomas, ir šis tyrimas – dar vienas patvirtinimas, kad pokyčiai įmanomi,“ sako Laureysis. „Esu tikras, kad klajoklinio nervo stimuliavimas yra potencialus naujas gydymas.“
Bet jis mano, kad medikai prieš gydymą turėjo nustatyti geresnę bazinę liniją. Komanda, prieš pradėdama stimuliaciją, tikrino vyrą tris kartus per porą mėnesių, kad nustatytų, jog jis yra nereaguojančio būdravimo būsenos. Laureysio komanda parodė, kad tiksliam diagnozavimui reikia atlikti penkis įvertinimus per vieną ar dvi savaites. „Yra nustatyta, kad šių pacientų būsena fluktuoja,“ pažymėjo Laureysis.
Jis įspėja neapibendrinti rezultatų. „Reikia būti atsargiais. Tai nereiškia, kad dabar galime bet kokiam pacientui implantuoti elektrodus ir įjungti jiems sąmonę. Laukia iššūkis suprasti, kodėl tai veikia. Ir tai neveiks visiems pacientams.“
Prieš teigiant, kad ši technika parengta klinikiniam naudojimui, Laureysiui norėtųsi išvysti randomizuotus, kontroliuojamus tyrimus, atliekamus daugelyje centrų. „Neturėtume teikti klaidingų vilčių,“ sako jis. „Bet lygiai taip pat neturėtume teikti klaidingo beviltiškumo.“
Sunkus sprendimas
Vegetatyvinės būsenos žmonių likimas tebėra kontroversiška tema. Šią savaitę Apsaugos teismas Anglijoje ir Velse nusprendė, kad vegetatyvinėje būsenoje esančių žmonių giminėms nebereikia teismo leidimo nutraukti dirbtinį maitinimą ir leisti artimiesiems mirti. Dabar taip galima padaryti, jei giminės ir gydytojas sutaria, kad tai geriausiai paciento interesus atitinkantis sprendimas.
Kol kas Sirigu tikisi, kad jos technika veiks ir kitiems panašios būsenos pacientams. Dabar jos komanda tiria daugiau pacientų, kad galėtų patikrinti, ar gauti rezultatai gali būti pakartoti.
Žurnalo nuoroda: Current Biology, 10.1016/j.cub.2017.07.060
Anil Ananthaswamy
newscientist.com