10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–10–30) ()
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacijos) mokslininkų grupė atliko seriją eksperimentų, kurių rezultatai rodo, kad mūsų Visata turėtų neegzistuoti. Ji turėjo susinaikinti pačioje savo egzistavimo pradžioje dėl susidariusio vienodo materijos ir antimaterijos kiekio. Tyrimo rezultatai publikuoti Nature žurnale. Straipsnio apžvalgą parengė leidinys Cosmos.
sciencealert.comtechnologijos.lt
Liepą pasirodė duomenys apie pirmąjį egzoplanetos palydovo aptikimą. Nors egzomėnulio egzistavimas dar nepatvirtintas, nauji rezultatai rodo, kad šis pasaulis gali būti keistesnis, nei kas galėjo pagalvoti ir sukurtas dar nežinomu būdu.
newscientist.comtechnologijos.lt
Jūra buvo daug šaltesnė, nei manyta, kas rodo, jog klimatas kinta neregėta sparta.
Naujas tyrimas kvestionuoja būdus, kuriais naudodamiesi, mokslininkai iki šiol nustatinėjo jūrų temperatūrą, tai reiškia, kad ji galėjo kilti sparčiau, nei manyta.
Jis rodo, kad okeanai prieš šimtus milijonų metų buvo daug vėsesni. Jei tai pasitvirtins, tai dabartinis atšilimas yra neregėto masto per pastaruosius 100 milijonų metų ir daug stipresnis, nei skaičiuota anksčiau.
Ligi šiol mokslininkai buvo įsitikinę, kad okeanų gelmių ir ašigalio vandenyno paviršiaus temperatūros buvo maždaug 15 laipsnių aukštesnės, nei dabar. Bet iš tiesų jos galėjo būti santykinai stabilios – tad dabartinis atšilimas turėtų kelti daug didesnį nerimą
independent.co.uktechnologijos.lt
Galaktikų spiečiai yra didžiausios žinomos Visatos struktūros – jose tūkstančiai galaktikų ir karštų dujų. Bet dar svarbiau, kad jose yra paslaptingosios tamsiosios materijos, sudarančios 27 procentus visos materijos ir energijos. Dabartiniai tamsiosios materijos modeliai prognozuoja itin tankius galaktikų spiečių branduolius, kuriuose yra labai masyvi ir iš spiečiaus centro niekur nesitraukianti galaktika .
Bet išstudijavę dešimt galaktikų spiečių, David Harvey iš EPFL astrofizikos laboratorijos su kolegomis iš Prancūzijos ir JK išsiaiškino, kad tankis daug mažesnis, nei prognozuota, o centrinė galaktika i juda.
Kinų specialistai iš pelių paėmė UPC1 geną (jis kontroliuoja žinduolių kūno temperatūros reguliavimą; kiaulės jo neturi) ir CRISPR/Cas9 technologija perkėlė jį į kiaulių embrionus. Embrionai buvo perkelti į 13 paršavedžių. Trimis atvejais apvaisinimas pavyko ir gimė 12 paršelių.
Įprastai kiaulės turi daug daugiau riebalų, nei kiti žinduoliai, nes neturėdamos UPC1 geno, jos negali reguliuoti kūno temperatūros pagal išorės sąlygas. Kinų mokslininkų išauginti genetiškai modifikuoti paršeliai sveria 24% mažiau nei įprasti, nes juose mažiau riebalų.
businessinsider.comtechnologijos.lt
Saulės sistemoje galbūt lankosi viešnia iš žvaigždžių. Naujai aptikta kometa skrieja nuo Žemės, ir, remdamiesi jos keista orbitos trajektorija, astronomai mano, kad tai gali būti pirmoji užfiksuota iš tarpžvaigždinės erdvės atskriejusi kometa.
newscientist.comtechnologijos.lt