5 klausimai į kuriuos mokslas negalės atsakyti dar kurį laiką - net šiuolaikinės technologijos negali išspręsti šių mįslių

1. Ne 2. Nieko 3. Mumyse 4. Stiprinti imuninę sistemą 5. Daug. Arba kam tai rūpi? Arba nuolatos mirštą vienos ir atsiranda kitos. Sėkmės

Klausimas panašaus lygio kaip ir "kiek gražių paveikslų yra Žemėje?". Kiek nuspręsim, tiek ir bus. Juk visa biologinė klasifikacija tėra žmonių sugalvotas dalykas, kad galėtų aiškiau sudėlioti gamtą į "lentynėles", gamtoje nėra nei jokių rūšių, nei jokių kitų taksonų. O ir pati biologinė klasifikacija apskritai nėra vieninga pasaulyje. Pavyzdžiui vieni mokslininkai tą pačią grupę laiko porūšiu, kiti rūšim. Vienų autorių knygose pateikiamas vienoks rūšių skaičius, kitų autorių kitoks, ir tas skirtumas ne dėl kokių nors atradimų, o tiesiog dėl kitokios klasifikacijos, kas vienoje knygoje rūšys, kitoje knygoje tampa porūšiais. Ir abu tie mokslininkai gali būti vienodai teisūs, čia juk ne kokie fizikos dėsniai, kurie yra tokie ir nekitokie. O kai prasidėjo genetiniai tyrimai, tai naujos rūšys ėmė rastis ne vien Indonezijos ar Amazonės džiunglėse, o visai šalia mūsų. Pavyzdžiui ištiria iš visų Europos regionų kokios nors lig šiol laikytos vienos rūšies individų pavyzdžius ir atranda, kad pvz Lietuvos ir Italijos populiacijos jau tiek viena nuo kitos nutolusios, kad faktiškai tai dvi skirtingos rūšys. Žinomesnis pavyzdys yra baltos meškos ir rudieji lokiai. Jų išvaizda skirtinga, gyvenimo būdas kitoks, bet genetiškai labai artimi, susilaukia net vaisingų palikuonių ir dėl to "techniškai" tai ta pati rūšis. tačiau įprasta laikyti skirtingom rūšim, nes tingi perrašinėti biologijos vadovėlius, tai ir nejungia į vieną meškų rūšį. Tačiau, jei vietoje visiems gerai pažįstamų mielų meškinų būtų kokia nors musė ar vabaliukas, tai jau būtų sujungtas, išskaidytas ar kitaip sutvarkytas Žodžiu, kaip yra posakis "neieškok šiknoje sliekų", tai gerai tinka šiam "klausimui, į kurį mokslininkai negalės atsakyti ilgą laiką".

Dar pratęsiu apie tą sąmonę ir savęs pojūtį. Dažnai pagalvoju ne tik kodėl aš esu būtent šitame kūne, bet ir kodėl būtent šitame laike. Na juk variantų yra (mūsų protui) begalybė. Kaip sakė Alan Watts, jeigu pasaulyje nebūtų akių (jeigu neturėtum akių), tai pasaulyje ir nebūtų šviesos. Tai perfrazuosiu: jeigu nebūtų manęs (mano sąmonės), tai nebūtų ir pačio pasaulio (visatos). Visa aplinka yra suformuota mano (ar mūsų) pojūčių. Kas ten žino, gal ir akmuo turi sąmonę. Tik kaip jam ją parodyti mums. Tiesa, reikėtų čia išskirti vieną dalyką, kad sąmonė nėra tik tai, kas apibrėžiama kokioj wikipedijoj. Apskritai ją sunku apibrėžti žodžiais.

1. tikimybe arti nulio. siaip neaktualus klausimas. manau, kad is tikro nulis ir kazkokios gyvybes formos kitur yra. kai atrasim tada ir spresim - jei iskils problemu... 2. tikimybe arti 100%, kad nieko nelieka po mirties. pagal mane tiesiog issijungia smegenys ir suyra ir viskas. atgaivint "po mirties" - tai tiesiog ijungt smegenis. as manau cia 100% variantas. todel pagal mane reiketu tirt kaip ilgint gyvenima - kad nepraradinet tusciai resursu. nes kitaip reikes tobulint ziniu perdavimo budus ir nauju zmoniu (palikuoniu) apmokyma. o jau ir dabar vos ne viso gyvenimo reikia kazkam rimciau isisavint... tuoj ribas prieisim kaip civilizacija ir vienintelis sprendimas tik ilgint aktyvu gyvenima beliks... 3. su ta "samone" cia isvis beprasmiskas klausimas, nes pats terminas neaiskus ir miglotas. sugalvojo kazkokie ziopliai termina, ir dabar mokslininkai matai kalti, kad ten kazko neistiria... cia net nera ko tirt. kaip ir su "dievo buvimu". cia tiesiog veikla idiotam beprasmes veiklos atmaina kazkokia... 4. del vezio gydymo manau prisikase gana arti realiu beprobleminiu isgydymo sukurimo metodu. bet lieka problema su nemirtingumo ilginimu (2 klausimas). kokia nauda isgydyt vezi - jei vistiek pacientas numirs... statistiskai laiko prasme vos ne iskart po isgydymo tokia gana abejotina, bet manau prasminga veikla... 5. del gyvunu ivairoves tikslaus skaiciaus suskaiciavimo - nu cia tai isvis nei kazkoks mokslinis klausimas, nei kazkoks mokslinis tikslas... pagal mane daug svarbiau pati evoliucijos metoda iki pasaknu issiaiskint - kaip sudetingeja gyvybe. paskui kai pageres informacijos apdirbimo greiciai ir pacios info kiekiai - galima bus nesunkiai atkurt ka tik nori vien is kazkokio genetinio fragmento. nu ir pasiekt netoli 100% gyvybes zemeje suklasifikavimo ivairoves ribas... cia neaktualu ir sitas dalykas su laiku pats ivyks jei sugebesim palaikyt nors sioki toki civilizacijos progreso lygi.

išdėliotos struktūros. Krūva kažkokių krūvių, bangų ar dalelių priiminėja sprendimus. Kažkaip keista