Mokslininkai sukūrė prietaisus ir jutiklius, kurie prie „Wi-Fi“ jungiasi be jokios elektronikos (Video)

Neįtikėtina, žiauriai kietai.

wow! begalinis pritaikymo potencialas. aisku tokie dalykai negaletu buti taikomi pramoneje, nes patikimumas nebutu uztikrintas, bet kaip namu vartojimui tai isties ispudinga inovacija.

"Išties" rašoma kartu. Po "visgi" nereikalingas kablelis.

Jei neturi ka rayt tai geriau nerasyk cia mes susirinkome ne gramatikos mokytis ar lituanistu klausyt o issakyt savo nuomone apie straipsny, isklausyt kitu nuomoniu

Isties ispudinga. Idomu, kaip jie atskirs kas bangu saltinis? Is kur programelei zinoti, kad baigesi skalbiklis o ne minkstiklis, juk abu vienodu principu veiks.

Butent! Kol tik vienas daviklis, tai fiksuos viena signala. Ir viskas beveik puikiai veikia. Ten net maciau zaista ant krumpliaracio su pauzemis tarp signalo momentu - matyt net vieno daviklio veikimas buvo nepakankamas atpazinimui nuo wifi triuksmu... Bus du davikliai - programele nesugebes isskirt tu dvieju signalu. Suvels viska i viena. Ir atpazinimo sistema veiks nekorektiskai. O isivaizduokit, kad tokiu davikliu simtai... Nes principas paprastas - pristampuos iskart. Net kokie nors kryptiniai signalai ar sudetingo analizavimo programa neatpins maisalynes... Tokiu autonominiu davikliu identifikavimo standarta bus labai sudetinga arba net neimanoma sukurt... Bet ideja tai puiki.

Ops atsiprasau as supainiojau galvojau kad zmogui rasai o tu apie straipsny sorry

1. Skirtingas signalo dažnis (skirtingas dantukų skaičius ant krumpliaračių, arba skirtingi sukimosi greičiai (reduktoriaus panaudojimas)); 2. Skirtingas „pauzių“ skaičius ir išdėstymas.

Skirtingas greicio sukimasis bus naudojamas valiklio/skalbiklio turio nustatymui. Aisku 10 apsisukimu nuo tukstancio skirsis, bet tai tebus keli imanomi skirtingi ID. O dabar isivaizduok kad kiekvienas gamintojas noretu tureti skirtingui produktui skirtinga ID.

Neteisingai veikimo principą supratai — (likęs) tūris bus apskaičiuojamas, o ne matuojamas, maždaug: tol, kol indas visai ištuštėja, krumpliaratis apsisuka 100 kartų, vadinasi, krumpliaračiui apsisukus 95 kartus, inde bus likę tik 5% skysčio. Tekėjimo (byrėjimo) greitį kaip tik reiktų išlaikyti kaip įmanoma vienodesnį, nes kitaip programa nesupras, kur yra signalas, ir kur ne; be to, greitis skirtųsi ir priklausomai nuo to, kiek pasvirusį indą laikysi, t.y. skystis gali tekėti lėtai net ir iš pilno indo, jei jį tik truputį palenksi, todėl tūrio nustatymui greitis visiškai netinka.

Tai iš principo dabar viską nulems, ar šiai technologijai bus pritaikytas koks nors universalus standartas, ar ją "pasičiups" (teises/patentus) įsigys kokia nors privati kompanija (pristatyme - Tide?)? Jei kalba eina apie prekes ir visus daiktus, turinčius brūkšninius kodus - tai bazė jau yra, gal ir čia ją galima taikyti? Kiekvienam daiktui priskiriamas krumpliaratis, replikuojantis to daikto brūkšninį kodą, o konkretus taikymas - jau kiekvienos prekės išmonės reikalas (ar tai sukimosi dažnis/greitis, sukimosi buvimas/nebuvimas ir pan.). Daiktams, kurie neturi brūkšninių kodų, o yra bendro naudojimo, kaip vanduo, smėlis ir taip toliau - turbūt reikalinga universali sistema, standartas globaliu mastu. Vėl - turime kad ir morzės abėcėlę - gal galima ją replikuoti krumpliaračių pagalba, arba kaip ir straipsnis mini - tiesiog 0/1. Bet be standarto turbūt neapsieisim. Kitas dalykas, ką čia jau paminėjo komentaruose - saugumas. Bet irgi - turbūt išsprendžiama? Pvz. kaip kriptografijoje yra toks dalykas, kaip viešas ir privatus raktas, taip čia, kiekvieno unikalaus daikto gamintojo išmonės reikalas - gal gali šalia universalaus krumpliaračio, identifikuojančio daiktą (kaip brūkšninis kodas), įdėti unikalų krumpliaratį - viešą raktą, o vartotojas per programėle susies savo įrenginį su konkrečiu daiktu, ir taip bus išvengta painiavos signalų gausoje. Aišku, čia labiau unikalaus daikto identifikavimo būdas, o ne reali apsauga. Apsaugai turbūt reikia lakesnės vaizduotės, tikėkimės bus sugalvota

Ir prie ko čia bl*t 3D spausdinimas, vis dar atsiranda manančių, kad ta neasmonę yra tik nesamonę. Dabar tuos išradimus atiduokit tam, kas supranta kažką apie gamyba ir jie kainuos cento dalis pagaminti, inetguot juos į butelio kamštį ir viskas. Kam po venlias pirk spauzdintuvą, kad tokią nesamonę padaryt. Rimtai visur ieškau kur, namų lygio 3d spauzdiną būtu galima pritaikyti, gal kas esat matę pavyzdžių, kurie būtu realiai panaudojami?

Kai pats kazka gamini, koki RC modeliuka ar panasiai, ir tau reikia detales, sujungimo kokio tai 3d spausdintuvas gali buti nepamainomas irankis. Uztruks aisku kol sumodeliuosi, bet tai bus greiciau nei laukti kol atvyks is Kinijos.

Tai taip pritaikoma vien tik entuzijastams. Ir taip toli iki, kiekvienų namų, kaip pėškom iki mėnulio. Kaip bandoma įteigti, kad 3D sausdintuvas bus kiekvienuose namuose ir galima bus viską gamintis.

Tai tu maišai "bus" su "yra" ir iš to darai problemą.

Realiai, jei vienam prietaisui vieną laidininką įdėsi, kitam kitą, tai palei idėją turėtų programėlė atskirti, kuri vienas prietaisas, kur kitas.