10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–12–11) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai atrado seniausią supermasyvią juodąją bedugnę – ši gigantė 800 milijonų Saulių prilygstančią masę sukaupė vos per pirmus 5% dabartinio Visatos gyvavimo amžiaus.
Ši naujai atrasta milžinė, susiformavusi vos po 690 milijonų metų nuo Didžiojo Sprogimo, vieną dieną gali padėti atskleisti tokias kosmines paslaptis, kaip JB galėjo tapti tokios didelės taip greitai po DS ir kaip visata apsivalė nuo drumzlino rūko, kadaise gaubusio visą kosmosą, sako šį tyrimą atlikę mokslininkai.
Ilinojaus universiteto Urbana-Champaignėje fizikos profesorius Peter Abbamonte ir magistrantūros studentai Anshul Kogar ir Mindy Rak, bendradarbiaudami su kolegomis iš Ilinojaus koledžų, Kalifornijos universiteto, Berkeley'io ir Amsterdamo universiteto, įrodė šios paslaptingosios materijos formos – ekscitonio – egzistavimą.
Komanda bandymus atliko dažnai naudojamo pereinamųjų metalų druskos kristalus (1T-TiSe2) ir savo stulbinamus rezultatus atkartojo penkis kartus su skirtingai nuskeltais kristalais. Amsterdamo universiteto fizikos profesorius Jasper van Wezel pateikė esminę teorinę eksperimento rezultatų interpretaciją.
O kas yra eksitonis?
Ekscitonis yra kondensatas – jiems būdingi makroskopiniai kvantiniai reiškiniai, tokie, kaip superlaidumas ar supertakumaslike, ar izoliuojantis elektroninis kristalas. Jį sudaro ekscitonai, dalelės, susiformuojančios iš labai keisto kvantų mechanikos suporavimo, o būtent, iš pabėgusių elektronų ir jų paliktų skylių.
Skamba beprotiškai, bet kai elektronas, įsitaisęs prikimštos puslaidininkių valentinės juostos pakraštyje, sujaudinamas ir peršoka į šiaip jau tuščią laidumo juostą, valentinėje juostoje lieka „skylė“. Ji elgiasi kaip teigimą krūvį turinti dalelė ir traukia pasprukusį elektroną. Kai neigiamą krūvį turintis laisvas elektronas susijungia su skyle, jiedu sukuria sudėtinę dalelę – ekscitoną.
Iš tiesų, skylės „dalelišką“ elgesį lemia kolektyvinė ją supančių elektronų tuntų elgsena. Bet dėl to susiporavimo supratimas netampa nė kiek mažiau keistas ir nuostabus, o ekscitonio egzistavimo įrodymas baigia dešimtmečius trukusius daugkartinius bandymus įrodyti ne tik teorinį jų egzistavimą.
Nors elektrinius ir magnetinius reiškinius aprašančių fizikos dėsnių panašumas žinotas nuo XIX amžiaus, vienos dalies iki idealaus atitikimo trūksta: magnetinių monopolių. Nors elementarių dalelių formos magnetinių monopolių aptikti vis nepavyksta, objektų, kurių elgsena imituoja magnetinių monopolių, kūrimas sekasi neblogai. Dabar Austrijos Mokslo ir technologijos instituto mokslininkai rado daug paprastesnį tokių magnetinių monopolių stebėjimo būdą: jie pademonstravo, kad supertakaus helio lašeliai į juos panardintų molekulių atžvilgiu elgiasi kaip magnetiniai monopoliai. Tokie lašeliai tyrinėjami ne vieną dešimtmetį, tačiau iki šiol tokia nuostabi jų charakteristika pratekėdavo pro mokslininkų dėmesio filtrus visiškai nepastebėta.
Pasak tyrėjų, atradimas atveria naujas magnetinių monopolių tyrimo galimybes. O būtent, magnetinių monopolių pasireiškimas supertakaus helio lašeliuose labai skiriasi nuo kitų, anksčiau tyrinėtų sistemų. „Skirtumas tas, kad mūsų tirti magnetiniai monopoliai susiformuoja skystyje, o ne kietuose kristaluose, ir šia sistema galima lenviau studijuoti magnetinius monopolius,“ paaiškino profesorius Mikhail Lemeshko.
Pastarisai metais augo viltis, kad maliarija galės būti išnaikinta, bet šis optimizmas susiduria su naujais iššūkiais. Mokslininkai perspėja, kad „supermaliarijos“ parazitas sparčiai plinta Pietryčių Azijoje, ir jei pasiektų Afriką, galėtų sukelti grėsmę visam pasauliui. Jis atsparus artemizininui, rekomenduojamam pirmo pasirinkimo vaistui nuo maliarijos. Be to, jeigu JAV Kongresas patvirtins siūlomą 44 procentų finansavimo sumažinimą Prezidento maliarijos iniciatyvai (PMI), tai gali gerokai susilpninti prevencijos ir gydymo programą. Prognozuojama, kad vien dėl PMI finansavimo apkarpymo, per ketverius metus nuo maliarijos papildomai galėtų mirti 300 000 žmonių.
Šie daiktai yra pagaminti 3D spausdintuvu. Mokslininkai teigia, kad ir ypatingo 3D spausdintuvo tam nereikia – pakanka pakankamai pigaus įrenginio ir lengvai prieinamų plastikų. Iš esmės, šie mechanizmai savo esminius principus pasiskolino iš automatinių rankinių laikrodžių, tačiau jų veikimo principas kartu yra ir paprastas, ir genialus.
Mechanizmo centre yra elektrai laidus paviršius, atspausdintas naudojant specialų 3D spausdintuvo užpildą. Virš jo ant spyruoklės kabo kitas tos pačios medžiagos gabalėlis. Besisukantis krumpliaratis ar paspaudžiamas koks nors mygtukas šiuos du paviršius sujungia, pakeisdamas jų galimybes atspindėti radijo bangas. Taigi, laidusis paviršius veikia kaip antena, kuri gali atspindėti bet kuriuos aplinkoje esančius „Wi-Fi“ signalus.
Mokslininkai gydo diabetą, inkstų ligas ir raumenų distrofiją pelėms, naudodami CRISPR/Cas9 modifikavimą, bet nekarpydami DNR.
Per penketą savo egzistavimo metų CRISPR/Cas9 technologija sukėlė genų redagavimo revoliuciją – tyrėjai DNR gali redaguoti kaip teksto atkarpą. Nors jos potencialas neabejotinas, etiniai ir saugumo klausimai neleido CRISPR naudoti žmonių ligų gydymui. Salko instituto mokslininkai rado būdą įveikti šią kliūtį, pakeisdami CRISPR sistemą taip, kad kad ja būtų galima gydyti kelias pelių ligas, nekarpant jų DNR, ir taip išvengiant nepageidaujamų mutacijų. Ši technologija veikia epigenetiškai, t.y. veikia geno aktyvumą, nekeisdama DNR sekos.