Skelbiamas turbūt pats didžiausias proveržis tiriant homoseksualumą, tačiau tai gali baigtis tikra nelaime ateinančioms kartoms?

Jūsų klausimai su etika neturi absoliučiai nieko bendra. Bet ar etiška santykius tarp žmonių laikyti „bjauriu sekso aktu“, – aš manau, kad ne.

O jei genetinė hipotezė nepasitvirtintų, tamsta su lygiai tokiu pat pasimėgavimu rašytum, kad homoseksualumas - psichinė liga, nes jo nelemia jokie genai. Trumpai drūtai, tavo religinis tikėjimas "homoseksualumas - liga" nuo faktų vis viena nepriklauso - jis remiasi tavo vertybėmis, o ypač "mėgstu-nemėgstu".

siaip jei tai genetine savybe - tada galioja mazumu teises. o jei tik "tikejimas" - tada mazumu teises netaikomos tada nebent butu pritaikyta "pagarba tradicijoms" taip kad yra siokiu tokiu aspektiniu skirtumu. o probleminius dalykus normalioje visuomeneje pagal mane visada reiketu stengtis isgvildent iki galo. nepalikt visokiu dviprasmybiu.

Šiaip tai yra tik viena mažuma, turinti specifines teises, - tai tautinė mažuma (teisė mokytis gimtąja kalba, ją vartoti, pvz., savivaldos lygmenyje, kai kurios papildomos garantijos kultūros srityje). Daugiau jokių specialių teisių jokioms mažumoms nėra, pasitaiko tik teisių apribojimai, kurių neturėtų būti.

Juokingi visi egzemplioriai su "tai liga". Aš ilgai nesupratau, kame šaknys, kodėl jiems taip norisi homoseksualumą įvardinti kaip ligą. Man atrodo, kad nėra jokio skirtumo, kaip vadinsi, jei kažkokiam prieplaukai gyvenimas nušis rožine spalva dėl to, kad jis homoseksualumą vadins liga, tai tegul, tegul nurimsta ir ramiai sau kampe masturbuojasi fantazuodamas apie tai, ką gi tie "ligoniai" daro. Neseniai vienas "ligonis" man maloniai paaiškino: Tai tiesiog yra totalitaristiniai/komunistiniai kiaulių ūkio kuiliai, kuriems norisi pagydyti visus, kurie tik mano, gyvena, elgiasi kitaip negu jie. Tokiems egzemplioriams yra egzistenciškai nesuvokiama, kad kažkas gali būti kitoks negu jie, turėti kitus pomėgius, mintis, poreikius ir būti normalus. Jie nori visus pagydyti. Jei jie patenka į patalpą, kurios šiukšliadėžė yra švaresnė nei jų gyvenamasis urvas, gydytojai stengiasi pagydyti tą aplinką, t.y. prišikti kur kampe, pripaišyti ant sienų ir t.t. Neatsitiktinai tarp vandalų, visokio plauko skinhead'ų ir pan. yra tokia didelė dalis homofobų - jų tiesiog smegenys yra tiek ribotos, kad geba suvokti vienintelį teisingą, t.y. savo gyvenimo modelį. Pamatę, kad kažkas gyvena kitaip, kaip taisyklė, geriau, gražiau, laimingiau negu jie (nes su š krūva galvoj gyventi gerai labai sunku) ir dėl to pačio mėšlo vietoj smegenų negalėdami nei pagerinti savo gyvenimo, nei susitaikyti, kad kažkam yra gerai, jie mato vienintelį kelią: naikinti, gydyti, niokoti, mušti, žudyti.

O man idomu, kaip lietuvius ismokyti tolerancijos ir atpratinti nuo "gydymo". Tam, manau, turetu buti skiriama daugiau demesio valstybes lygmeniu. Esu isitikines, kad procentaliai gana zenkli dalis emigrantu yra ne ekonominiai emigrantai, o butent tie, kurie nebegali gyventi tokioje visuomeneje, kokia turime dabar. Visuomeneje, kurioje "gydomi" visi, kurie nukrypsta nuo modos, kurioje didziuojamasi, kai pavyksta nesumoketi mokesciu ir t.t. Ant tiek neteisingas argumentas, kad net nezinau, is kurios puses pradet... Visu pirma, tai, kad zmogus yra homoseksualus, nereiskia, kad nevaisingas ir negali susilaukti palikuoniu. Tas tavo "trukdo", tai toks... Sunkiai suprantamas. Visu antra, buvimas negraziu ir nepatraukliu, zemaugiu "netrukdo" pratesti gimine, jei jau vadovaujames tavo logika? Trukdo. Bet deja, tai irgi igimta, nes jei tavo isvaizda neatitinka tu laiku, kuriuose tu gyveni standarto, tu palikuoniu gali nesusilaukti isvis. Tai dabar visus, kurie mums atrodo negrazus, apsauksime ligoniais ir priverstinai darysime plastines operacijas?

Iškraipote kontekstą.

Yra kur kas baisesnių dalykų. Antai Lietuvoje legaliai veikia bažnyčia, kuri praktikuoja dvasninkų ir vienuolių celibatą. Ir kol kas dar niekas nesiūlo kažką daryti su šiuo pavojumi demografijai, nors tokių celibatininkų mūsuose jau virš pusantro tūkstančio!

Argi būtina religija, kad dviejų tos pačios lyties žmonių lytinius santykius laikyti liga? Nejaugi tik religija smerkia tos pačios lyties žmonių lytinius santykius? Tikrai ne. Atradimas, kad troškimą užsiimti seksu su tos pačios lyties žmogumi lemia (kad ir iš dalies) genetika yra nenaudingas patiems šį troškimą puoselėjantiesiems. Jie vadovaujasi "mėgstu-nemėgstu" principu ir panašu, kad jie siektų, kad tai nebūtų laikoma liga. O dabar būtų visai svarbu išgirsti tvarkingus argumentus, apie tai, kodėl homoseksualumas nebūtų genetinė patologija, jei paaiškėtų, kad homoseksualumas nulemtas genų. Kodėl homoseksualumas negali būti laikomas kitos rūšies susirgimu, jei taip tikrai gali būti? Religija čia tikrai nėra argumentas. P.S. "Mėgstu-nemėgstu" aspektas mano komentaruose tikrai yra (bet jis nėra esminis). Tačiau ne tik manuosiuose, iš kitų vartotojų komentarų matau, kad yra tokių, kurie irgi remiasi tuo "mėgstu-nemėgstu". Dar būtų įdomu pamatyti kitų žmonių pasvarstymus apie mano klausimus apie etiką, kuriuos esu čia paskelbęs.

Su etika draugaujantys asmenys neįžeidinėja aplinkinių...

Toks "proveržis" jau skelbiamas apie 20 metų. O visuomenė ir toliau šūdą mala apie visokias emocijas ir etikas. Stebuklų nebūna. Pažiūrėkit į gamtą. Turbūt kiekvienas esat matę homoseksualumo pavyzdžių gamtoje, tad, kad tai yra genetinis reiškinys išsilavinusiems žmonėms klausimų kilt neturėtų. Šiuo metu nustatyta, palyginus, dar nedaug paveldimų genų, kurie duoda polinkį į homoseksualumą. Galėtų būti daugiau, bet ne visi genetikai nori lipt į šį socialinį (etinį? Nemanau.) minų lauką ir tai visiškai suprantama, nes kiekvieną kartą paskelbus tokio tyrimo rezultatus, jo autoriai yra puolami visokių kompleksuotų individų grupių. Labiausiai čia prisideda politinio korektiškumo Pridedant prie offtopic. Kokias ryškesnes žmonių socialinių santykių revoliucijas galetumėt paminėt per paskutiniuosius 50 metų? Politikos ideologijos pokyčius, politinius judėjimus, kurie tai liečia? M? Tad tokia ir ta "momentinė kolektyvinė pozicija" šiuo metu. Tą puikiai atspindi ir šios diskusijos dalyvių nuomonės. Tiesiog, kaip visad, visuomenė vejasi mokslą, ne atvirkščiai. Dar reikia laiko.

Manau, kad tiesiog nežinote: https://lt.wikipedia.org/wiki/Homoseksu ... vyst%C4%97 Jei prieš rašydamas būtumėte pasidomėjęs, būtumėte sutaupęs ištisą pastraipą teksto.

Lytinių iškrypimų (parafilijų) TLK kodas yra F65.

principo.

Laba diena, prie ko cia gyvunai? Ka tu tuo nori pasakyti/irodyti?

Lyg ir nemačiau čia komentaro, kuriame būtų argumentuojama, kad homoseksualumas ne liga, NES sakančiajam patinka gėjų seksas. Na, bet pačiam geriau matyt. O gal paaiškės, kad tu vėl "meniškai" interpretavai kas parašyta?

Daug demagogijos. Demagogija yra dar ir tai, kad homoseksualumas čia buvo sulygintas su akimis. Niekam nėra paslaptis, kad troškimas užsiiminėti seksu su tos pačios lyties žmonėmis jau buvo daugybė kartų prilygintas ir su rase, ir su feminizmu, ir su parafilijomis, su neįgaliaisiais ir t.t. Gali susidaryti įspūdis, kad homoseksualumas gali būti prilyginamas laisvai pasirinktam bruožui ar laisvai parinktai žmonių grupei. Taip jau atrodo, kad homoseksulumas visur tinka. Aiškinimas, kad homoseksualumas nekenkia yra melas ir demagogija. Man yra tekę dirbti psichologinį darbą su žmonėmis, kurie yra homoseksualūs, pokalbiuose jie atvirai pasakodavo apie savo patyrimus ir išgyvenimus. Visi išklausyti pasakojimai turi bendrų bruožų: žmonės pasimetę, prislėgti, jaučiasi nesuprasti, labai dažnai nori pritarimo jų gyvenimo būdui. Jie pačius dviejų tos pačios lyties žmonių santykius įsivaizduoja padrikai ir to nereflektuoja. Kai jie pasakoja apie savo santykius, tai dauguma pasisakydavo apie tarp jų iškilusius konfliktus, kurių priežasčių niekaip nepavykdavo jiems patiems įvardinti. Taip pat jie nepasidalindavo jokiais teigiamais dalykais apie santykius, Jų kalbėjime buvo būdingas keistas ilgesys. Ilgesys kažko neapibrėžto, kažkokios saugios būsenos. Svajoja jie apie susikibimą už rankų ir vaikščiojimą, mąsto apie viešumą. Jiems yra būdinga svaiginanti būsena, pasinėrimas kažkur, kas primena kažkokią kitą sąmonės būseną. Jiems dar būdingas pyktis, isterija, dirglumas. Dominuoja vien neigiamos emocijos, neigiamos būsenos. Kartais infantiliškumas. Žodžiu, visas kompleksas tokių dalykų. Ir tai nuolatinė būsena. Į kiekvieną konkretesnį ar direktyvesnį klausimą ar reakciją jie reaguodavo atsitraukimu. Linkę jie vedžioti per aplinkui. Ežiukas rūke. Šitas komentaras galėjo pasirodyti kai kam pievos, tačiau gal taip ir turi būti. Tiesiog jie perteikdavo vien nekonkretybes, tai natūralu, kad šiame komentare tai ir atsispindi. O jūs Niemand, arba nesate susipažinę su tokiais žmonėmis iš arčiau, ar tiesiog čia meluojate, kaip kad meluoja nemaža dalis psichologų. Tie žmonės yra sužalotos asmenybės. Taip kad homoseksualumas kenkia itin stipriai ir giliai. Mokykitės.

Aha, norėjimas būti laikomam žmogumi yra baisus iškrypimas, kaip taip galima, gydyti reikia. Paprastai žmonės saugiai vaikšto po gatves, parkus susikibę už rankų. Praeis tokie du vyrai – rizikuos gauti į snukį. Čia prieis eilinis kalkė ir badys pirštu: „Gi patys kalti!“ Susitinka žmonės su giminėmis per šventes. Ką daro gėjus? Jis sėdi ir tyli arba meluoja. Pasakys, kad gyvena su vyru ir, apsaugok viešpatie, augina vaikus, – rizikuoja, kad tai bus paskutinis kartas, kai jis į tokią šventę kviečiamas. Čia vėl prieis eilinis kalkė ir badys pirštu: „Taigi va, homoseksualumas kenkia, negi nematot.“ Štai tokių kalkių, tokių apie svetimus gyvenimus filosofuojančių ligų sekspertų, apstu kiekviename gyvenimo žingsnyje.

Evoliuciškai žiūrint, homoseksualumas tėra tik vienas iš populiacijos reguliavimo mechanizmų.

Galbūt. Bet kaip tas mechanizmas veikia? Kas, kodėl ir kaip jį įjungia/išjungia? Ta prasme, kažkokia gaia-like sistema nusprendžia, kad trūksta resursų, todėl ima riboti populiacijos prieaugį paleisdama partiją individų nelinkusių į dauginamąsi? Tą turi mintyje?