Mokslininkai nutarė papasakoti, kas vyksta su žmogaus organizmu pildantis keletui kraupiausių, mirtimi pasibaigiančių scenarijų.

Svetainėje „New York Post“ skelbiamoje publikacijoje paaiškinta, kas nutiks, jei iššoksite pro tarptautinės kosminės stoties langą, kiaurai perkasite Žemę ir liuoktelėsite į žiojinčią skylę arba įkišite ranką į dalelių greitintuvą.

San Fransisko muziejuje „Exploratorium“ dirbantis mokslininkas Paulas Doherty kartu su bičiuliu ir kolega Cody Cassidy ne vienerius metus uoliai vertino poveikį, kurį žmogaus organizmui padarytų konkrečios, deja, pragaištingos ir ypač šiurpios aplinkybės.

Į keletą su kraupiausiais mirties scenarijais susijusių klausimų P. Doherty atsakė ir klausimams bei atsakymams skirtoje internetinėje svetainėje „Reddit“.

Toliau pateikta keletas mažiausiai pavydėtinų, jei taip galima pasakyti, mirčių variantų, apie kuriuos jautrių nervų savininkams geriau nė nežinoti.

Susidūrimas su kaulus ryjančiais kirminais

Marianų lovys – pati giliausia įduba Ramiajame vandenyne. Tai tikrai ne tinkamiausia vieta nardyti. Tačiau jei tokiam norui atsispirti sunku, pagalvokite apie liūdną finalą, kuriuo neišvengiamai baigtųsi šis valiūkiškas nuotykis.

Visų prima, tikrai nuskęstumėte nė nepasiekę dugno. Mirtis ištiktų ir tada, jei paplaukioti giliuose vandenyse įsigeistumėte panirę į juos povandeniniu laivu. Be visų kitų tykančių pavojų, grėsmę čia kelia šioje vietoje besiveisiantys daugiašerių žieduotųjų kirmėlių klasei priklausantys gyvūnai.

„Laimei, didžiąją jūsų organizmo dalį sudaro vanduo. Kadangi jis nesuspaudžiamas, žmogaus pavidalo neprarasite, – sako P. Doherty. – Tik dėl vadinamųjų oro kišenių, t. y. nosies ertmės, gerklės ir krūtinės, gali kilti šiokių tokių problemų. Jos tiesiog subliukš. Tikrai neišnirsite į paviršių, nes jūsų organizme nebus oro, tad veikiausiai liksite ant dugno ir būsite suvartoti kirminų-zombių pavadinimą gavusių gyvūnų. Paprastai jie minta banginių kaulais, bet, tikėtina, gali padaryti ir išimtį.“

Krytis liftu

Gal dirbate, o gal gyvenate kuriame nors viršutiniame pastato aukšte?

Jei liftas, kuriuo neišvengiamai tenka važinėti, staiga imtų kristi, jūsų vidaus organų ši inercija nepaliktų net kūnui sustojus. Norint išvengti kraupios baigties, reikėtų atsigulti ant nugaros, kad tolygiai pasiskirstytų kūną veikiančios gravitacijos jėgos. Būtina atminti, kad kryčio pasekmėms labai daug reikšmės turi ir mechaninės lifto charakteristikos.

Jei šachta pakankamai siaura, po lifto kabina turėtų susidaryti smūgį kiek slopinanti oro pagalvė.

Jei apdairiai atsigulti ant lifto kabinos grindų norisi ne per labiausiai, galite dėl viso pikto bent kumščius palaikyti.

Neutroninės žvaigždės poveikis

Neutroninės žvaigždės gali būti net kelis kartus sunkesnės už Saulę, nors dydžiu prilygsta eiliniam miestui.

Jei taip nutiktų, kad pasijustumėte į tokią krentą, mirtis jus būtinai ištiktų kuriuo nors iš kelių galimų būdų.

Visų prima, būtumėte paveikti pražūtingos radiacijos. Jei pirminė jos dozė nepasirodytų mirtina, kurį laiką galėtumėte patirti laisvą kritimą.

Jei kristumėte galva į žvaigždę, galva ir būtų stipriau nei kojos veikiama dangaus kūno, todėl neužilgo būtumėte tiesiog perplėštas pusiau.

Gali nutikti ir blogiau. Neutroninės žvaigždės yra neišpasakytai galingi magnetai. Pasak P. Doherty, ši aplinkybė reiškia, kad žmogaus organizmo atomai jų veikiami virstų plonų cigarų formos struktūromis, be to, suirtų visi atomus į molekules jungiantys saitai, todėl taptumėte plazmos pavidalo debesiu, artėjančiu prie žvaigždės paviršiaus ir generuojančiu mirtiną gama spinduliuotę. Na taip, tai tiesiog nepakartojama.

Akistata su dalelių greitintuvu

Vienas rusų mokslininkas patyrė klaikių sužalojimų, kai jo veidas atsidūrė ypač radioaktyvių dalelių greitintuvo aplinkoje. Anatolijų Bugorskį ištikęs veido paralyžius ir kone mirtimi pasibaigęs organizmo apnuodijimas primygtinai sufleruoja, kas atsitiktų, jei kuri nors jūsų kūno dalis patektų į gerokai galingesnį įrenginį – didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą.

Šuolis kiaurai Žemės

Jei sugebėtumėte perkasti Žemės rutulį nuo vieno ašigalio iki kito, o tada liuoktelėtumėte į atsivėrusią kiaurymę, užvirtumėte nepasiekę nė planetos centro – juk Žemės branduoly, šiaip ar taip, karščiau nei Saulės paviršiuje.

Egzistuoja ir oro slėgio problema. „Oro slėgis ir tankis kas maždaug 5 kilometrus dvigubėja, tad įveikus 50 kilometrų oras jau nesiskirs nuo vandens, todėl toliau nebekrisite“, – aiškina P. Doherty.

Vadinasi, būtumėte pasmerkti mirti nykioje vienatvėje, iš kurios ištrūkti – jokių galimybių.

Smegenis ardantys magnetai

Kad veikiamos magneto varlės pakyla į orą, jau įrodyta. Dėl šio poveikio, deja, gali perplyšti ir jas sudarančios molekulės. Žmogaus organizmą sudarantis vanduo taip pat yra diamagnetinis, o tai reiškia, kad jo molekules naudojant magnetą galima ir pritraukti, ir atstumti.

Tikra tiesa, kad dar niekas nemirė veikiamas magneto, bet tik todėl, kad tokių galingų magnetų tiesiog neegzistuoja.

Nuo ko tikrai nemirsite

Kai kuriems laimingiesiems pavyksta likti gyviems ir po, atrodytų, ypač kraupių incidentų.

Štai vienas vyras neteko net 95 proc. smegenų, bet jo intelekto koeficientas vis tiek siekė 126. Kitam gi pavyko išgyventi net tada, kai jo galvą pervėrė bemaž metro ilgio plieninis strypas.

Beje, nuo miego stygiaus taip pat nemirštama. Gali nusilpti raumenys ir kognityviniai gebėjimai, bet kokybiškas miegas sugrąžina visas prarastas funkcijas.

Komentarai ()