10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–06–04) ()
1: Dalelė, kurios neturėtų būti;
2: GMO praregėjimas;
3: Elektringa tamsioji materija;
4: Plastiškoji keramika;
5: Intelekto genai;
6: Nesama papildų nauda ir žala;
7: Atominė baterija;
8: Dirbtiniai nervai;
9: Biomasės kitimai;
10: Pleiskanoti dinozaurai;
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai gavo kol kas tvirčiausius vadinamųjų sterilių neutronų, nekliudomai sklindančių per materiją, įrodymus.
Šių paslaptingųjų dalelių užuominos gautos dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje Liquid Scintillator Neutrino Detector(LSND) eksperimentu. Bet per daug paieškų metų mokslininkams nepavyko gauti jokių kitų jų egzistavimo įrodymų, o daugelis eksperimentų prieštaravo seniesiems rezultatams. Nauji, MiniBooNE ir Fermilab eksperimentų rezultatai, panašu, rodo sterilių neutrinų egzistavimą.. Naujame arXiv patalpintame dokumente trūkstami neutrinai aprašyti turėtų sudominti fizikus.
Po ne vieno dešimtmečio tyrimų ir pastangų, GM ryžiai, kuriuose yra nuo aklumo vaikus apsaugančio vitamino A, patvirtinti naudojimui JAV. Ar tai paskatins tokį žingsnį žengti ir kitus?
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Spėjama, jog pavyko užfiksuoti tamsiosios materijos poveikį - netikėta, bet ji gali turėti elektrinį krūvį
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Nors ir stipri, didžioji dalis keramikos lengvai skyla net nuo nedidelių įtempimų – nebent būtų veikima aukštos temperatūros. Aukštos temperatūros reikia ir struktūrinių keramikos komponentų gamybai vadinamuoju sukepinimu, kai medžiagos milteliai sulimpa į tvirtą masę.
Tai itin sudėtinga, gaminant atsparias karščiui ir veikiančias plačiame temperatūrų diapazone keramines variklių menčių dangas. Nature Communications publikuotame straipsnyje pirmą kartą demonstruojama, kad elektriniu lauku veikiant besiformuojančią itriu stabilizuoto cirkonio (YSZ) keramiką, tipiškai naudojamą apsaugai nuo karščio,ši medžiaga tampa beveik tokia pati plastiška, kaip metalas kambario temperatūroje. Be to, inžinieriai galėjo pastebėti įtrūkimus greičiau, nes jie pradėjo pamažu formuotis vidutinėje temperatūroje, o ne aukštoje – taip atsiranda laiko išgelbėti struktūrą.
Purdue universiteto tyrėjų panaudotas būdas gali padėti išvengti stipriai apkrautos keramikos trapumo, ir taip bus galima kurti atsparesnes struktūras, tokias,kaip pavyzdžiui orlaivių variklių menčių dangos ir dantų implantai.
Kaip žmonės tapo tokie protingi? Prieš daugiau nei 3 milijonus metų įvykęs atsitiktinis mūsų protėvių genomo pokytis lėmė trigubai didesnių mūsų smegenų užaugimą.
David Haussler iš Kalifornijos universiteto Santa Cruze su kolegomis lygindamas žmonių ir beždžionių smegenų vystymąsi, aptiko vieną esminį skirtumą. Žmonių smegenų augimą valdo, beždžionėse nerastas NOTCH2NL genas.
Tolesni tyrimai parodė, kad NOTCH2NL kontroliuoja smegenų ląstelių skaičių. Jis pavėlina kamieninių ląstelių transformaciją į smegenų ląsteles, tad pasidalinti ir išaugti spėja daugiau kamieninių ląstelių, galiausiai virstančių smegenų ląstelėmis.
Lygindami žmonių ir kitų primatų genomus, tyrėjai nustatė, kad NOTCH2NL pasirodė prieš 3–4 milijonus metų. Jis atsirado dėl itin reto genomo pokyčio.
Atlikę 113 medicininių tyrimų metaanalizę, Kanados mokslininkai paneigė paplitusį įsitikinimą aktyvių maisto priedų nauda. Mokslininkai išsiaiškino, kad populiariausi vitaminai ir mineralai širdies kraujagyslių sistemos susirgimų ir ankstyvos mirties rizikos niekaip neveikia. Aptiktas tik folio rūgšties teigiamas poveikis – sumažėjusi insulto rizika.
Mokslininkai rekomenduoja nerimaujantiems dėl kai kurių maisto medžiagų trūkumo, sveikiau ir subalansuotai maitintis, vartojant daug vaisių, daržovių ir riešutų — aišku, jei nesate alergiškas šiems produktams.