Mokslininkas nevyniojo žodžių į vatą - „Enceladas vėl mus pribloškė“. Polediniame vandenyje aptiktos organinės molekulės (5)
Iš Saturno palydovo Encelado poledinių vandenynų trykštančiame sūriame vandenyje aptiktas vienas iš svarbiausių ingredientų, nurodančių gyvybę: didelės, daug angies turinčios organinės molekulės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atradimas rodo esant ploną, daug organinių junginių turinčią plėvelę vandenyno paviršiuje – labai panašią į organinių junginių itin turtingą jūros paviršiaus mikrosluoksnį čia, Žemėje.
Ir taip, atspėjote – šie radiniai palaiko hipotezę, kad giliai po ledo pluta Encelade gali gyvuoti paprasta jūrinė gyvybė, susitelkusi apie šiltas hidrotermines versmes.
Anksčiau palydove rastos paprastos organinės molekulės buvo maždaug 50 atominės masės vienetų (a. m. v.) ir teturėjo vos kelis anglies atomus.
„Enceladas vėl mus pribloškė, – sako geochemikas ir planetologas Christopheris Gleinas iš Pietvakarių tyrimų instituto. – Radome organines molekules, kurių masė didesnė, nei 200 a. m. v. Tai daugiau nei dešimt kartų daugiau už metaną. Sudėtingos organinės molekulės skysto vandens okeane šį palydovą daro vieninteliu kūnu, neskaitant Žemės, atitinkančiu visus pagrindinius mums pažįstamos gyvybės reikalavimus.“
Pasigilinkime
Galima galvoti, kad toli nuo Saulės esantis palydovas, kurio vandenynus dengia stora ledo pluta, netinkama vieta nežemiškos gyvybės paieškoms – bet kuo toliau, tuo daugiau požymių rodo ką kita.
Pernai „Cassini“ duomenys parodė, kad iš Encelado trykštančiose vandens garų srovėse yra molekulinio vandenilio – kuris gali atsirasti iš hidroterminių procesų vandenyno vandeniui reaguojant su uolienomis.
Toks procesas stebėtas ir Žemėje – šalia hidroterminių versmių, vulkaninių angų jūros dugne, kaitinančių aplinkinius vandenis.
Šios hidroterminės versmės dažnai būna pernelyg toli (tiksliau – giliai) nuo gyvybę teikiančios Saulės šviesos, kuri būtina fotosintezei, tiesiogiai ar netiesiogiai palaikančiai didžiąją daugumą Žemės gyvybės.
Bet versmių karštis teikia energiją kitam procesui – chemosintezei. Apie versmę susitelkusias bakterijas palaiko cheminė energija – pavyzdžiui, iš versmių besiveržiančio sieros vandenilio reakcija su deguonimi iš jūros vandens, sudarant cukraus molekules – maistą.
„Vandenilis yra cheminės energijos, palaikančios Žemės vandenynuose šalia hidroterminių versmių gyvenančius mikroorganizmus, šaltinis, – sako „Cassini“ jonų ir neutralios masės spektrometro vyr. tyrėjas iš Pietvakarių tyrimų instituto Hunteris Waite'as. – Aptikus potencialų mikrobų maisto šaltinį, kitas klausimas – „kokia yra vandenyno sudėtingų organinių medžiagų kilmė?“ Šis straipsnis yra pirmasis žingsnis link supratimo – organinė chemija sudėtingesnė, nei tikimės!“
Molekules aptiko ir zondas „Cassini“, Encelado versmes tyręs iki pernykščio rugsėjo mėnesio. Zondas Kosminių dulkių analizatoriumi ir Neutralios masės spektrometru atliko tiek palydovų vandens garų, tiek Saturno E žiedo – antrojo nuo išorės, kuriame sukasi Enceladas, tyrimus.
Gali būti, kad didelės raiškos masės spektrometrais aprūpinti būsimi zondai galės nerti per plunksninius Encelado debesis ir detaliau išanalizuos šias molekules.
Tuo tarpu tyrėjai čia, Žemėje toliau stebi hidrotermines versmes ir eksperimentuoja tikėdamiesi geriau suprasti kaip galėtų atrodyti gyvybė Encelade.
Į Enceladą siūloma siųsti ir daugiau misijų, kurios leistų gyvybės galimybę tyrinėti betarpiškiau. Liūdna, kad nė viena iš jų dar nėra rengiama, o jei ir būtų nutarta kurią nors atlikti, tektų laukti daug metų.
Bet matant, kokias žinias mums tebeteikia „Cassini“, Enceladas vis labiau intriguoja.
„Netgi pasibaigus misijai, „Cassini“ teberodo mums Encelado potencialą vandenyno pasaulio astrobiologijos srityje“, – teigia C.Gleinas.
Tyrimas publikuotas Nature žurnale.
