10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–30)  ()

Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-07-30 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–30)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

6:
  Nauja dvimatė medžiaga gali atlikti saulės energijos panaudojimo revoliuciją

2004 metais išskyrus grafeną, prasidėjo naujų dvimačių – viensluoksnių, nuo vieno atomo iki kelių nanometrų storio – medžiagų kūrimo varžybos. Jų unikalios savybės svarbios nanotechnologijoje ir nanoinžinerijoje.
Tarptautinė tyrėjų grupė, kurioje yra ir Brazilijos mokslininkai, susiję su Campinas universitetu (UNICAMP), sėkmingai sukūrė tokių savybių turinčią medžiagą.
Tyrėjai išskyrė 2D medžiagą, kuria pavadino hematenu, iš paprasčiausios geležies rūdos. Medžiaga tėra trijų atomų storio ir turi fotokatalitinių savybių. Inovacija aprašyta Nature Nanotechnology publikuotame straipsnyje.
„Mūsų susintetinta medžiaga gali kaip fotokatalizatorius skaidyti vandenį į vandenilį ir deguonį, tad iš vandenilio galima išgauti elektrą, neskaitant kitų potencialių pritaikymų,“ sakė Douglas Soares Galvão, vienas iš tyrimo autorių.
Hematenas taip pat galėtų būti naudojamas ir spintronikoje (magnetoelektronikoje).

phys.org

7:
  Naujuoju elektroniniu mikroskopu pasiekta rekordinė raiška

Naujuoju elektroniniu mikroskopu potencialiai galėtų būti tiriamos gyvos ląstelės, jų nepažeidžiant.
Nauju elektroninės mikroskopijos būdu EMPAD( electron microscope pixel array detector) galima ne tik išvysti atskirus atomus, bet tuo pačiu metu ištirti ir kai kurias jų savybes.
Žunale Nature rašoma, kad tyrėjams pavyko užfiksuoti 0,039 nm atstumą – mažesnį už patį mažiausią atomą. Netgi naudojant mažą galingumą, mikroskopo skiriamoji geba buvo tokia gera, kad komandai pavyko aptikti vieno sieros atomo trūkumą molibdeno disulfido sluoksniuose.
Kadangi EMPAD nustato ne tik elektronų kryptį, bet ir greitį, pavyksta pasiekti itin didelę raišką ir komanda tikra, kad ją galima naudoti ir gyvoms ląstelėms. Kadangi elektronų spindulio energija mažesnė, nei įprastai naudojama elektroninėje mikroskopijoje, šią technologiją galima naudoti ląstelėse vykstančių procesų stebėjimui, nepakenkiant pačiai ląstelei.

www.nature.com

8:
  Oldest Evidence for Life on Land Unearthed in South Africa

Naujas tyrimas rodo, kad prieš maždaug 3,22 milijardus metų tuomet tekėjusios upės akmenis dengęs mikrobų sluoksnis atrastas Pietų Afrikoje, gali būti seniausios sausumos gyvybės įrodymai.
Šie sausumos gyvybės įrodymai yra maždaug puse milijardo metų naujesni už ankstesnį rekordą — prieš dešimtmečius rastas mikrobų fosilijas Pietų Afrikoje ir Australijoje.
Idėja, kad sausumoje gyvybė galėjo atsidurti taip seniai, iškelta jau prieš keletą dešimtmečių, tačiau tai patvirtinantys įrodymai aptikti tik dabar.

www.livescience.comtechnologijos.lt

9:
  Fukušimos branduolinės katastrofos pėdsakai Kalifornijos vyne

Po 2011 metais Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusios katastrofos į aplinką pasklidusios radioaktyvios atliekos užteršė vandenį ir maistą. Po septynerių metų katastrofos pėdsakai aptikti kitoje pasaulio pusėje — Kalifornijos vyne.

www.livescience.comtechnologijos.lt

10:
  Kosmosas per 20 km priartėjo prie Žemės

Ar pajutote? Ar pasidarė ankščiau? Ar pastebėjote, kad kosmosas, na, nežinau, priartėjo per 20 kilometrų?

www.livescience.comtechnologijos.lt


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Vytautas Povilaitis
(13)
(0)
(13)

Komentarai ()

Susijusios žymos: