10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–09–10) (1)
1: Planko dėsnis – per stambus;
2: Plutonas – pla-ne-ta!;
3: Begalinis greitis;
4: Visu greičiu į Marsą!;
5: Kvantinė višta ir kvantinis kiaušinis;
6: Kibertarakonai;
7: Susivėlę Jupiterio magnetai;
8: Kopimas į kosmosą;
9: Britanijos vėjai;
10: Kristališki pirminiai skaičiai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai nanomasteliu atliko eksperimentą, kuriuo paneigė vieną iš pagrindinių šiuolaikinės fizikos dėsnių – Planko spinduliavimo dėsnį, kuris buvo intensyviai tiriamas ir naudojamas beveik 100 metų. Nauja analizė parodė, kad dėsnis neveikia pačiu smulkiausiu masteliu. Kol kas nėra aišku, ką tai pakeis moksle, bet paprastai, kai nustoja galioti dėsniai, galima laukti naujų atradimų. Tai atsilieps ne tik atomo fizikai, bet ir visam mokslui, įskaitant planetų formavimosi ir klimato modelių tyrimus.
Šį fundamentalų kvantinės fizikos dėsnį išbandė mokslininkai iš Mičigano universiteto ir Vilhelmo ir Marijos koledžo, nusprendę išsiaiškinti, ar šimto metų amžiaus dėsnis galės aprašyti šiluminį nanometrinių objektų spinduliavimą.
Empiriniai duomenys prognozę viršijo 100 kartų – nanometriniai objektai šilumą sugerti ir spindliuoti gali daug efektyviau.
Jau praėjo 12 metų nuo Plutono rango pakeitimo į nykštukinę planetą, bet ginčai šia tema nerimsta. Ekspertų komanda teigia, kad priežastis , dėl kurios Plutonas buvo pašalintas iš planetų devynetuko, nebuvo tinkama ir siekia Plutoną priimti atgalios.
Tarptautinė astronomų sąjunga 2006 metais įvardijo tris planetiškumo kriterijų ir planeta yra:
„… dangaus kūnas, kuris:
- skrieja orbita apie Saulę,
- masės pakanka suteikti standžiam kūnui hidrostatinės pusiausvyros (beveik apvalią) formą, ir
- išvalė savo orbitą nuo kitų kūnų.“
Plutonas trečiojo parametro neatitiko, kaip ir duguma Kuiperio juostos objektų.
Bet naujas tyrimas teigia, kad šio kriterijaus mokslo literatūra neremia – buvo tik viena 1802 metų publikacija, kur šis kriterijus minimas.
O ir Saturno palydovas Titanas ir Jupiterio Europa dažnai vadinami planetomis nuo Galilėjo laikų
Kol kas belieka laukti.
Ne vieną dešimtmetį atliekami bandymai, kuriais siekiama patikrinti, ar kvantinis supynimas tikrai veikia taip, kaip aprašo kvantinė fizika, ar jį galima paaiškinti kokia nors alternatyva, kuri nepažeidžia reliatyvumo teorijos prognozių apie informacijos perdavimą didesniu nei šviesos greičiu. Juk gali būti, kad dalelės, kurias kvantiškai supiname, buvo „užfiksuotos“ kokiu nors nuo mūsų paslėptu procesu, iki jas atskiriant.
Aerojet Rocketdyne mokslininkai ir inžinieriai trejetą metų kūrė Advanced Electric Propulsion System. (AEPS), naudojantį Holo efektą. Trauka kuriama ksenoną jonizuojančius ir jonus įgreitinančiu elektriniu ir magnetiniu lauku. Nauja sistema saugesnė, švaresnė ir daug kartų efektyvesnė už cheminius variklius, tačiau jos trauka ir pagreitis mažesni už tradicinių variklių.
AEPS tikimasi naudoti ne tik grįžimui į Mėnulį, bet ir kelionėms į Marsą.
Ši technologija jau naudojama dirbtiniams Žemės palydovams, tačiau naujas kūrinys – galingesnis. Aerojet Rocketdyne kuria 13 kW Holo efekto variklį.
Tolimojo kosmoso tyrimams planuojama sukurti ir naudoti 50 kW elektrinius Saulės variklius. Dabar galingiausias orbitoj funkcionuojantis Holo efekto principu veikiantis variklis yra 4,5 kW galios.
Australijos ir Prancūzijos mokslininkai atliko kvantinį eksperimentą, nagrinėjantį vieną iš seniausių filosofinių klausimų apie priežasties ir pasekmės ryšį. Kvinslendo universiteto ir NÉEL instituto mokslininkai pademonstravo, kad kvantinė fizikos požiūriu , tiek višta, tiek kiaušinis gali rastis vienu metu — pirmi. Tyrimas publikuotas Physical Review Letters žurnale.
Daktarė J. Romero iš ARC Centre of Excellence for Engineered Quantum Systems pareiškė, kad kvantinėje fizikoje priežastis ir pasekmė nevisada tiesioginiai: vienas įvykis nebūtinai tampa kito priežastimi.
„Dėl kvantinės mechanikos keistumo įvykiai gali atsitikti nebūtinai iš eilės, — aiškina ji. — Tarkime, kasdien į darbą einate keliu, kurio dalį nuvažiuojate autobusu, o dalį – metro. Iš pradžių važiuojate autobusu, paskui – metro, arba atvirkščiai. Mūsų eksperimente abu šie įvykiai sekoje gali įvykti pirmi. Tai vadinama „neapibrėžtu priežastiniu eiliškumu“, ir kasdieniame gyvenime jo stebėti negalime“.
Tyrinėdami šį efektą laboratorijoje, mokslininkai naudojo fotoninį kvantinį jungiklį. Daktaras Fabio Costa iš Kvinslendo universiteto tvirtina, kad šviesos formos kitimo įvykių eiliškumas įrenginyje priklauso nuo fotonų poliarizacijos.
„Išmatavę fotonų poliarizaciją kvantinio jungiklio išėjime, pademonstravome šviesos formos kitimų eilės neapibrėžtumą, — sako jis. – Tai yra tiesiog principo įrodymas, tačiau kalbant apie stambus mastelius, neapibrėžtą priežastinę eilę galima realiai praktiškai panaudoti: pavyzdžiui, kompiuterių našumo pagerinimui ar ryšių priemonių patobulinimui“.