10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–15)  ()

1: Ar proga Marse pasikartos?;

2: Traškanti sąjunga danguje;

3: Dvynių gimimas;

4: Vienalytis gimimas;

5: Prisiminta sklerozė;

6: Hubblo pabaiga (?);

7: Senieji kauleliai;

8: Mėnmėnuliai;

9: Pirmieji patiekalai;

10: Ultraspartieji kadrai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-10-15 10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–10–15)  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

1:
  Po audros nufotografuotas 14 metų Marse ištvėręs Opportunity

Prieš tris mėnesius prasidėjus didžiulei smėlio audrai, marsaeigis užmigo ir kol kas neatsibudo. Bet misijos prižiūrėtojai dar nepraranda vilties, kad senukas Opportunity turi jėgų ištverti ir šį išbandymą.

www.space.comtechnologijos.lt

2:
  Sojuzo avarija gali pribaigti TKS ir dešimtmečiams atitolinti kosminius skrydžius

Ketvirtadienį įvyko Sojuz MS-10 avarija. Įgula gyva ir sveika, tačiau pirmą kartą po 40 metų nepavykęs Sojuzo startas gali pakenkti TKS likusiai įgulai ir kosmoso tyrimams.

www.newscientist.comtechnologijos.lt

3:
  Sukurti vienos lyties pelių palikuoniai

Kinijos mokslų akademijos genetikų bandymai su pelėmis rodo, kad artėja diena, kai žmonija išmoks gyvūnus ir save pačius dauginti nelytiniu būdu.
Žurnale Cell Stem Cell publikuoto darbo pagrindas yra partenogenezė – dauginimosi forma, kai lytinės ląstelės išsivysto į suaugusį organizmą be kiaušialąstės susiliejimo su spermatozoidu (arba visai apvaisinimo). Taip dažniausiai dauginasi driežų, paukščių, amfibijų patelės.
Kinų mokslininkai naudojo genomo imprintingą. Tai procesas, lemiantis skirtingą to paties, tačiau gauto iš motinos arba tėvo, geno veikimą. Pirmieji tokie bandymai buvo atliekami dar 2004 m., kai tyrėjams iš Japonijos pavyko gauti peliukus iš dviejų motinų, be tėvo. Tam naudotos nesubrendusios kiaušialąstės, į kurias buvo įvedami genomai su įjungtais patino genais.
Šį Kartą mokslininkai iš Kinijos panaudojo embrioninių kamieninių ląstelių (EKL) DNR. Svarbiausia EKL savybė – jos gali vystytis į bet kurio tipo suaugusio organizmo ląsteles. Todėl jose galima palikti tik vieno tėvo DNR.
Į nesubrendusias pelių kiaušialąstes buvo įterpiama EKL. Naudodami CRISPR-Cas9 technologiją, genetikai išjungdavo genus. Taip pavyko gauti gyvybingus dviejų motinų palikuonius. Tik bėda, kad jaunikliai turėjo didelių defektų ir vystėsi lėčiau už gimusius iš patino ir patelės.

Kodėl tai svarbu?

Pelių partenogenezės tyrimai gali lemti revoliucinius atradimus reprodukcijos srityje. Jei mokslininkai išmoks teisingai išjungti motinų arba tėvų genus, vienos lyties poros galės susilaukti vaikų.

www.cell.com

4:
  Pirmą kartą astronomai užfiksavo neutroninių žvaigždžių poros susidarymą


Kai gyvenimą baigusi masyvi žvaigždė nesprogo, astronomai nežinojo, ką tai galėtų reikšti. Dabar aiškėja, kad tokia neišraiškinga baigtis yra niekada neregėtas kosminis fenomenas – dvinarės neutroninių žvaigždžių sistemos, kurioje dvi mirusių žvaigždžių liekanos sukasi surakintos mirties spiralėje.
Įvykis iPTF 14gqr (SN 2014ft) pirmą kartą buvo atrastas 2014 metų spalį, už 920 milijonų šviesmečių esančios spiralinės galaktikos pakraštyje.
Kad žvaigždė sprogtų kaip supernova, jos masė turi siekti bent aštuonias Saulės mases. Tokios supernovos metu sprogimo banga į kosmosą išsviedžia kelių Saulės masių medžiagą. Bwt iPTF 14gqr buvo išsviesta tik maždaug penktadalis Saulės masės.
Nors numatytas jau seniai, tokios išorinės masės neturinčios žvaigždės kolapsas užfiksuotas pirmą kartą.
Kad įvyktų branduolio kolapsas, žvaigždė iš pradžių turėjo būti gerokai masyvesnė.
Mokslininkai spėja, kad žvaigždė turi anksčiau nepastebėtą, tačiau labai tankia kompanionę – baltąją nykštukę, juodąją bedugnę ar kitą neutroninę žvaigždę, – išsiurbusią visą beveik visą medžiagą, palikdama tik ploną daug helio turintį sluoksnį.
Kadangi pagal šį scenarijų žvaigždės turėtų būti arti viena kitos, galiausiai jos susilies.
Nors toks įvykis užfiksuotas pirmą kartą, jie tikriausiai yra vienintelis tokių kompaktiškų neutroninių žvaigždžių ar neutroninių žvaigždžių ir juodųjų bedugnių porų susidarymo būdas, kad jų susiliejimas spėtų įvykti per visatos amžiųir juos būtų galima stebėti elektromagnetinių ir gravitacinių bangų diapazone.

www.sciencealert.com

5:
  Pagaliau aptikta išsėtinę sklerozę sukelianti molekulė

Imuninė sistema įprastai kovoja su įsibrovėliais – bakterijomis ir virusais. Sergant išsėtine skleroze (IS), imuninės ląstelės, užuot užsiėmusios vien bakterijų ir virusų tramdymu, puola ir nervų ląsteles. Tyrėjams pagaliau pavyko aptikti ilgai ieškotą tokius veiksmus provokuojančią molekulę, o tai atveria kelią naujam gydymui.
Tyrėjai seniai įtarė, kad IS gali sukelti autoantigenas — normali kūno molekulė, kurią imuninė sistema klaidingai laiko grėsme. Pagrindiniai įtariamieji buvo mielino – nervus izoliuojančios medžiagos, yrančios, sergant IS – baltymai. Bet mokslininkams, nepaisant ilgų paieškų, šios molekulės aptikti nepavyko.
Ieškodami kitų kandidatų, imunologai Rolandas Martinas ir Mireia Sospedra iš Ciuricho universiteto ligoninės Šveicarijoje su kolegomis analizavo nuo IS mirusių pacientų imunines T ląsteles. T ląstelės paprastai aktyvuojasi, susidūrusios su vos iš kelių aminorūgščių sudarytu baltymo fragmentu, priklausančiu įsibrovusiam mikrobui, bet jie aktyvuojasi ir sergantiems IS.
Tyrėjai norėjo nustatyti, kurie baltymų fragmentai stimuliavo pacientų T ląsteles, todėl išbandė 200 fragmentų mišinių, kuriuose kiekviename buvo 300 milijardų variantų. Stipriausią efektą sukėlė žmogaus fermento guanozino difosfat-L-fukozės sintazės, padedančios ląstelėms pertvarkyti cukrus, susijusius su viskuo – nuo atsiminimų formavimo iki kraujo tipo – fragmentas.
Nors guanozino difosfat-L-fukozės sintazės gausu smegenyse, ji niekada nebuvo nagrinėjama kaip IS provokuojantis kandidatas, tad atradimas gali būti pirmasis žingsnis nauja įdomia kryptimi.
Jei pasitvirtins, kad guanozino difosfat-L-fukozės sintazė yra IS autoantigenas, jo davimas pacientams gali numalšinti tokius simptus kaip tirpimas ir raumenų silpnumas panašiai, kaip alergenų injekcijos užkerta kelią reagavimui į astrų žiedadulkes. Šios strategijos bandymus su IS pacientais planuojama pradėti jau kitais metais.

www.sciencemag.org




6:
  Sugedo Hubble kosminis teleskopas

Sugedus dviems giroskopams, buvo išjungtas vienas iš svarbiausių astronomų langų į Visatą, Hubble kosminis teleskopas (HKT).UPD:Bet pernelyg virkauti dar neverta

www.newscientist.comtechnologijos.lt

Pasidalinkite su draugais
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: