Ką Stephenas Hawkingas manė apie Dievą? Vienas garsiausių mūsų laikų mokslininkų turėjo tvirtą nuomonę

Hawkingas ir yra Dievas.

Vertėjas nepamiršo iškraipyti Hawkingo mintį

Aš irgi turėjau labai daug klausimų apie gyvenimą. Ir vieną dieną atsakymai*** tik šast kaip ant delno Tai apie "tą dieną"... Tiesiog parsisiunčiau dokumentiką "Didžiosios Visatos paslaptys su Morganu Frimanu S03" (Through the Wormhole with Morgan Freeman 3). Kažkaip truputį nepataikiau ir sezoną pradėjau žiūrėti nuo paskutinės serijos (ji man labiausiai ir patiko), o tada 1, 2, 3... Tai jei kas nežiūrėjot, tai labai rekomenduoju - manau patiks Žinoma buvo ir tokių vietų, kad galvojau, apie ką tas "mokslininkas" čia kliedi *** po viso to turiu dar daugiau klausimų

Visu pirma diskutuojant ar dievas egzistuoja ar ne, reikia pasakyti apie kuri dievą yra kalbama. Nes tu dievų pilnos pakampės, kurios jį skirtingai apibūdina. Kai kurie turi daugiau nei viena dievą. O kas svarbiausia, dauguma dievų neturi nieko bendro su mokslų, nes jie yra sociologai, o ne mokslininkai. Socialinis dievas negali egzistuoti nes visu pirma jo prasmė gali prieštarauti kitų religijų dievų prasmei. Kad ir liginant musulmonų ir katalikų dievus. Antra, jų prasmė keičiasi, keičiantis laikotarpiams. Juk dar visai neseniai tikėjo, kad kuo daugiau pagonių nužudysi tuo į aukštesni rojų pateksi. Kaip dabar musulmonai. Bet dabar tuo katalikai nebetiki, nors jokių nurodymu apie tai iš dievo nėra gavę.

kokias dar alternatyvias visatas? zodis "alternatyvus" cia vartojimas ne i tema. o toliau jau pritempinejimai is pirsto. galejo but ir keli didieji sprogimai toje pacioje visatoje. ir net tuo paciu metu. tiesiog musu prietaisais aprepiama erdve per maza ta pamatyt, arba kazkokiam fundamentaliam desnyje dar nesusigaudem. gravitacija iki siol nepaaiskinta

Nepriklausomai nuo to tikėjome vaikystėje baubu po lova, Kalėdų seneliu, dantukų fėja ar dar kuo nors - nuo to jo realumas nepasikeitė. Bet visais realiais dalykais mums kažkaip tikėti nereikėjo. Jei Kalėdų dovana po eglute, tai po eglute, jei dantukų fėjos paliktas pinigas po pagalve, tai po pagalve, jei netvarkos nykštukas išsinešė žaisliukus, tai žaisliukų nebėra (šių dienų aktualijos ). Bet ne viskas buvo taip kaip tau sakė, kaip tu tikėjai. Visi vaikai tikėjo, visiems taip sakė. Visi užauga, bet ne visi tampa suaugusiais.

vel pritempinejimai ant pritempinejimu. mokslas visiskai ne taip vystomas. yra mazdaug tokia sistema - kaip "moksliskai" isnagrinet kazka ir sukurt moksla: 1. pradzioje buna koks nors neatsakytas klausimas. 2. tada daromos hipotezes. 3. renkami irodymai. 4. tada bandoma sistematizuot ir sukuriama teorija. 5. teorija irodoma, arba atmetama. 6. vadovelinis mokslas jei praeinami visi 5 etapai, prisilaikant logikos - mokslas padare pazanga. galbut kai kada kuriam nors etape praziurima kazkas, ir su klaidom buna - bet moksle pataisyt niekada nevelu. tokie klausimai kaip "yra dievas, dantuku feja, siela, goblinai ir t.t. ar ne?" nepraeina net pirmo etapo... laikas pastriges 2 etape nemirtingumas pastriges 3 etape gravitacija pastrigus 4 etape. didysis sprogimas ar reliatyvumas - 5 etape... pagal tai, kuriam lygyje tu operuoji pazinimo ir suvokimo sistema savo gyvenime galima labai nesunkiai ivertint tavo protinius ir intelektinius sugebejimus intelektualus suauges zmogus zemiau 6 lygio niekada nenukrinta...

vel kazka jau plaki visiskai ne i tema. konkurencingus profesinius igudzius su issimokslinimu - prie ko cia jie sitoj temoj? nors nesugebi net nugincyt paprasciausio buitinio skepticizmo...

)... Aną dieną nuvažiavau pas mamą, maldaknygių prisidėjusi... tai truputį ta tema pasikalbėjom. Šiaip nuo vaikystės ji nebuvo dievo gerbėja - vaikystėje tėvas ją versdavo kiekvieną savaitgalį eiti į bažnyčią, net jei reikdavo bristi per didžiausias pūgas. Kiek gyvenau su ja, tai nebuvo ji ir bažnyčios mėgėja. Bet dabar jau nueina ir į bažnyčią dažnai ir tas "dieviškas knygas" skaito. Sakau nejaugi tiki tais paistalais? Tai ką ji man atsakė tai likau labai nustebęs: sako tikiu ne dievu, o aukščiausiosios sąmonės egzistavimu. Ji kalbėjo net ne apie žemiškus dalykus - apie VISATĄ (galvojau ji net nežino kas tai yra ). Šiaip mano mintys labai panašios į jos: dažnai pagalvoju, kad sąmonė (savęs jutimas) yra amžina. T.y. ji kaip dvasia klajoja (ne 3D) po visatą ir įsikūnija į kokį nors organizmą, o tiksliau į atitinkamą struktūrą. Tai nėra kažkas įprastai žmogiško (jausmai, prisiminimai... NE). Tai tas savęs pojūtis, kurį tu jauti nuolatos nepriklausomai nuo savo nuotaikos, nuo savo mąstymo, nuo to kokioj aplinkoj esi, nepriklausomai nuo to tau 10 ar 40. Tai net nėra protas (smegenys). Tiesiog dabar aš čia, prisimenu ne daugiau negu mano fiziologija leidžia. Bet visada jaučiu tą patį savąjį aš. Aš kiek beanalizuoju save, tai tas savasis aš niekada nepasikeitė (bent jau taip prisimenu). Stebėjau savo draugo vaiką, kaip jis augo... Ir galvojau kuo jis skiriasi nuo suaugusiojo (kalbu ne apie fizinę išvaizdą)? Skirtumas tik vienas - neturi suaugusiojo patirties. Jie net mąsto kaip suaugę (gal net geriau už kai kuriuos), tik mes juos vertinam atsižvelgdami į savo patirtį, kurios jie dar nėra įgiję. Todėl ir laikome juos vaikais (iš protinės pusės).

Pamąstymai gan įdomūs, bet ta vieta apie vaiko raidą.... Rekomenduoju puikią knyga Ritos Žukauskienės "Raidos psichologija". Gali būti, kad jei stebėjai "iš arti", tai pražiūrėjai pokyčius. Kaip su katarakta ar glaukoma - žmonės dažnai net nepastebi, kad rega silpsta.

Mokslas apskritai nieko nepaaiškina. Jis tiesiog įsiveda naujas sąvokas ir duoda mums modelius, kuriais remdamiesi galime valdyti reiškinį - apskaičiuoti, prognozuoti ir t.t. Ar gali pateikti bent vieną fenomeną, kurį mokslas, anot tavęs, "paaiškino"?

nu jo, sutinku - savoka mokslas "paaiskino" miglota. as sita reikala su "paaiskinimu" isivaizduoju mazdaug taip. reiskinys turi but ivaldytas praktikoje. ta prasme arba bandymas turi but su 100% atitikimu teorijai. arba turime moket emuliuot pati reiskini taip kad atitiktu teorija. ir nebeturi but jokiu alternatyvu. va tai ir yra mokslo uzdavinys. suvaldyt klausimo esme. ir paskui tobulint tiksluma. makro arba mikro lygiais. pvz radio bangos kaip ir yra supratimas, panaudojimas, kaip ten viskas veikia daugmaz aisku - bet mikro lygyje irgi ten skyles fizikoje. elektromagnetizmas dar geriau paaiskintas ir net mikro lygyje pasistumeta. bet va yra kazkokios ribos ir neislipa is ju o su gravitacija net modelio normalaus ner...