Kodėl absoliučios daugumos gydytojų rašysena tokia prasta? Tam yra vienas logiškas paaiškinimas, o vienas tyrimas teigia, kad dėl to per metus miršta tūkstančiai

Klikbait! Vienas paaiškinimas, viena problema, spausk ir sužinok! AMEN

Kodėl iki šiol tai nebuvo padaryta? Net ir privačiose klinikose kompiuteris gydytojui būna tik diagnostinis aksesuaras.

Todėl. kad norint veikiančios sistemos, reikia galvoti apie sistemą ir tokios realizacijos (apgalvotos) kainuoja daug. pameni e sveikatos bėdas? 40+ mln €. Apsiimčiau padaryti veikiančią per 3-5 metus už 65 mln. €.

Tai nebūtina kalbėti apie visos sveikatos apskaitos sistemos pertvarką šalies mastu. Aš kalbu kad ir apie kažkokią privačią ką tik atsidariusią dantų kliniką, kur ligos istorijos iki šiol nešiojamos iš pirmo aukšto į penktą ir pasimeta kažkur trečiam. Jei yra kažkokių tokios pasenusios sistemos pranašumų, tai aš jų nematau. Jei tai tik rašysenos problema, ar yra kokių nors kliūčių valstybinėje įstaigoje gydytojui ligos istoriją ir receptus išrašinėti kompiuteriu ir atspausdinti tai, ką reikia? Taip dirba visų griežtai reguliuojamų profesijų atstovai. Advokatai, pvz., ranka juk irgi nerašinėja, o jei reikia atspausdinti, tai pasirašo ir uždeda antspaudą.

Migracija tarp įstaigų. Standartų nebuvimas, nėra specialaus tam skirto programų paketo, etc ... Kai kurios privačios naudoja specialų soft'ą, MS Axapta pagrindu regis, bet ten - tokie custom variantai, neportabilūs, ir brangūs. Be to, rašyti kompiuteriu yra lėčiau, nei tais kringeliais. Apskritai, reiktų kažkokio gana specifinio, bet kartu labai standartizuoto sprendimo visoms įstaigoms, tiek didelėms, tiek mažoms tinkamo, ir tada dar apmažinti biurokratinnių trikdžių kiekį - tada ir galima būtų nerašyti tonų popierių.

E. sistema jau gana seniai sukurta ir veikia ligoninėse, bet visus dokumentus vis tiek reikia rašyti ranka. Pvz., reikia atlikti kažkokį tyrimą - įvedi duomenis į sistemą (kad matytų laborantai) ir dar turi tą patį pildyti į popierių (viską nurašyt nuo ligos istorijos - vardą, pavardę, diagnozę, ligos nr. ir t.t.). Jei neperrašai į popierių, sesutės kažkodėl atsisako imti kraują, nors jos pačios savo poste turi kompą ir viską mato per sistemą. Tyrimų rezultatai irgi matomi per kompą, bet dar atspausdina lapelį, kurį reikia įklijuoti į istoriją, į kurią dar ranka perrašoma tai, kas parašyta lapelyje. Išskyrus rentgeno nuotraukas, kurias galima peržiūrėti tik per sistemą (gal per brangu spausdinti). Receptus spausdinti gal būtų nepatogu, nes atsiunčia specialius blankus (nežinau, koks ten formatas, bet, man rodos, mažesnis nei A5) ir ne visi gydytojai turi spausdintuvus. Be to, neaišku, kaip reaguotų vaistininkės į atspausdintą, nes kartais ko nors neparašai (adreso, ar kito nereikšmingo dalyko) ir jos apskundžia. O šiaip į receptą vaisto pavadinimą geriau rašyti spausdintinėmis, nes tikrai yra labai panašių pavadinimų, pvz. penicilinas ir penicilaminas, kurių paskirtis yra visiškai skirtinga. Ir tokia situacija ne kokioje provincijoje, o vienoje didžiausių ligoninių šalyje - Kauno Klinikose (nors, manau, tas pats ir Santariškėse). Apskritai, rašymo ranka neatsisakoma, nes: 1) neužtenka kompų - tarkime skyriuje dirba 10 gydytojų, bet yra tik 4 kompai (sesutės kartais turi tik 1-2). 2) Sistema kartais nulūžta, ypač aktualu priėmimo ir intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuose. 3) Ne visi gydytojai moka naudotis sistema (labiau aktualu vyresniems). 4) Kai kurie pacientai irgi nemoka naudotis kompais, be to, dauguma prašo popierinių receptų. 5) Dauguma gydytojų kalbasi su pacientais palatose ir tuo pačiu metu varto jų istorijas (lygina paciento skundus su objektyviais tyrimais) - čia išeitis galėtų būti planšetės, bet Lietuvoje artimiausiu metu tikriausiai nebus. 6) Elektrokardiogramas (EKG) užrašo ir atspausdina pats aparatas (bet tikriausiai būtų galima perkelti į sistemą, bet reikėtų pakeisti EKG aparatus, o tai vėl kainuoja). Daugumos šių problemų bent jau poliklinikose būtų galima išvengti, bet ligoninėse, manau, ir toliau reikės rašyti viską dvigubai (į kompą ir popierių).

Receptai yra A5 atrodo. Yra tie spausdintuvai, spausdintus galima nešti ir viskas bus ok. Realiai išbaigtos sistemos visgi, sakau, trūksta, nėra jos, nes daug kur yra kvailo popierinio dubliavimo. Kitu atveju - kai tenka ranka perrašinėti į popierių - tai kvaila, nes gera sistema turi gebėti generuoti popierinį variantą automatiškai, kad išsiėmei iš spausdintuvo, įklijavai, uždėjai antspaudą ir psio. Toliau, aišku, įrangos klausimas: akivaizdu, dirbti sunku tik elektroniškai, kai skyrius turi 1-2 kompiuterius ir 5-10 gydytojų + tiek pat rezidentų. Rentgeno nuotraukas tikrai per brangu spausdinti. Savikaina arti 10 € siekia už vieną vnt.

Nemazas stabdis skaitmenizuoti yra gydytoju ir seseliu amzius, del ko sunkiai sekasi greitai ivaldysi sudetingas sitema. Elektronini siuntima gyditojas rase pusvalandi, visas raides spaude vienu pirstu, klaidu ant tiek daug kad kitu zodziu negalejo suprasti(lietuvisku zodziu), dar kitas pusvalandis kol sistemos apdorojo sistemas. Norss regis dabar sistemos aptvarkytos ir tiek nebestabdo

Woohooo, laukiau, kol kazkas taip parasys. Visu pirma, Lietuva nera isskirtine, kas liecia programavimo amato ismanyma. Yra tu geru programuotoju, bet tikrai ne tiek daug. Labai geri ir padoraus, europinio valandinio uzmokescio praso. Bet tikrai ne cia pagrindine problema. Yra dvi pagrindines problemos: 1. Verslo, siuo atveju, sveikatos apsaugos "versle" ar sistemoje egzistuojancios. Tam, kad galetum kompiuterizuoti visa sistema, visi procesai turi buti deterministiniai. T.y. jei teikiamos kazkokios paslaugos, turi buti labai aiskus ir nedviprasmiski zingsniai, kaip viskas vyksta. Jie turi buti formaliai apibrezti. Tarkim, viena is problemu gali buti duomenys ir ju struktura, gyvavimo ciklas. Kas prie ju gali prieiti, kas gali juos kurti, redaguoti? Kokios dalys butinos? Ir t.t. Popieriniu atveju, pvz. asmens sveikatos duomenys guli knygelej, kuriu tu tureti gali net daugiau nei viena, skirtingose istaigose. Perziureti duomenis gali bet kas, pas ka ta knygele atsiduria. Jei bet kuri sesele gales perziureti bet kurio LT paciento duomenis, cia gerai, ar ne? Arba kokia registratore, kuri dabar turi priejima, bet teoriskai gal tos knygeles vartyti negali. Kitas pvz. , kiekvienas gydytojas galedavo iklijuoti bet koki savo lapa i ta knygele. Skaitmenizuojant, turi apibrezti, ka gali "iklijuoti" odontologas, ka ortopedas, o ka kardiologas. Paprastas klausimas, kas tai turi daryti? SAM? Tie, kurie kuria programine iranga jiems? Tai yra labai sudetingas, analitinis darbas. Kol jis nepadarytas, nieko ten programuoti negali. Reikia tiek pati bizni analizuoti, tiek istatymus ir t.t. 2. Neblogu programuotoju mes turim, bet inzinieriu - ne. Namus projektuoja architektai, inzinieriai, o stato statybininkai. Programine iranga vis dar daznai projektuoja programuotojai (aka statybininkai). O jei ir buna analitikai, tai jie dazniausiai yra visiski savamoksliai, nei vienos knygos apie analize neperskaite, nezinantys nei vieno formalesnio metodo savo darbui atlikti/patikrinti. Pvz. apie reikalavimu inzinerija ir kitus panasius dalykus niekas nera girdejes. Arba jei girdejes, tai nuomone yra tokia "meh, niekam cia nereikia, sedam ir kodinam". Ir cia yra ta vieta, kur pasireiskia poreikis kokybisko aukstojo mokslo. Bet dauguma programuotoju vadovaujasi nuomone, kad "niekam jis nereikalingas". Kitas dalykas, ka pamirsau pamineti, yra tai, jog turi buti galvojama, apie tuos, kas ta sistema naudosis. Koks ju kompiuterinis rastingumas ir pan. O tada reikia geru user experience dizaineriu, kad sudeliotu viska taip, jog ir asilui butu aisku. P.S. ir tada tokios sistemos kaina siektu... Tiek, kad burai nuverstu ir Seima, ir Vyriausybe, ir Prezidentura.

O is ko susideda kaina? Juk tai nera nei kazkokiu medziagu nei irengimu poreikis. Ofiso nuoma, atlyginimai ir kompiuteriai. Viskas. Tarkim 50 programuotoju komanda uzdirbanciu po 5k, per menesi kainuoja 250k, per metus 3 milijonai euru. 3-5 metai kainuotu 9-15 milijonu. Patalpu nuoma ~6e kvadratas, imam 1000 kvadratu, 6k per menesi, 72k per metus, 210-350k per 3-5 metus. Kur dar nuseda daugiau nei puse pinigu? Per maza komanda ar per mazi atlyginimai mano pavyzdyje?

Yra tokia programa kuri gali versti įprastą ranka rašytą raštą į spausdintines raides . Bėda tik ta ,kad ji veikia gana lėtai . Papildomai būtų galima prijungti prie kompiuterio elektroninį rašiklį ir gydytojams nereiktų vargti spaudant po vieną klavišą . Bet tam ,kad tokios technologijos atsirastų reikia analizės ar sudaryti kokį gydytojų tinklapį kur būtų galima siūlyti kažkokius patobulinimus ar išsakyti mintis apie poreikius . Tada išanalizavus paskaičiavus po dalelę, kad ir po mažą, ir skirti lėšų iš biudžeto tų idėjų finansavimui .

Tai, ka as parasiau praeitame post'e, nera susije tik su sveikatos apsaugos sistemomis. Tai susije su visomis, labai didelemis sistemomis. Kai yra bandoma visa organizacija su jos veikla sukisti i viena didziule informacine sistema, pries tai formaliai neapibrezus tos veiklos. Gali pameginti pasigooglinti apie enterprise architecture. Vienas is sprendimu - naudoti karkasus (framework'us).

failą ir išsiuntei visiems paštu.. Plius po projekto pabaigos dar kažkiek laiko nemokamai šalinami trūkumai - realiai išlaidos yra didesniam laikotarpiui, nei pats projektas.

Skaitant straipsnį ir komentarus - aš irgi apie šią sistemą galvojau, tik problema viena, kad nėra lengva atpažinti lietuviškus rašmenis, ypač jeigu rašoma ne dailylaščiu ar rašytinėm.