1: Pūkuotas drakonas;

2: Mažoji tolimoji planeta;

3: Spartus Antarktidos tirpsmas;

4: Hipopotamiškas asteroidas;

5: 51 Merseno skaičius;

6: Volgatitanai;

7: Garuojanti planeta;

8: Marso sniegas;

9: Banginių medžioklė;

10: Saturno nužiedavimas.

Ant balandžio dydžio pterozauro, gyvenusio prieš maždaug 160 milijonų metų, odos, augo plunksnas primenančios šakotos ataugos
Pterozaurai – skraidančios reptilijos, kai kurios dydžio sulig žirafomis – buvo pirmieji stuburiniai, prieš daugiau nei 200 milijonų metų pakilę skrydžiui savo jėgomis. Mokslininkai jau seniai žinojo, kad šių tolimų dinozaurų pusbrolių odą dengė ploni, kailį primenantys plaukeliai. Dabar gi, naujas tyrimas rodo, kad tai galėjo būti savotiškos primityvios plunksnos. Tai galėtų paneigti prielaidą, kad plunksnas turėjo tik kai kurie kurie dinozaurai, – įskaitant dabartinius paukščius.
Kad pterozaurus dengė trumpos, plaukus primenančios ataugos piknofibrės, tikriausiai formavusios kažką panašaus į suveltą kailį, žinota dar XIX amžiuje. Bet nebuvo žinoma, kaip jos atrodė, kai gyvūnai dar buvo gyvi.
Paleontologai iš Bristolio universiteto ir Nanjing universiteto su kolegomis ištyrė du balandžio dydžio pterozaurus Yanliao Biota radimvietėje Kinijos šiaurės rytuose. Pterozaurai patraukė tyrėjų dėmesį, nes buvo „išskirtinai plaukuoti“, su neįprastai gerai išsilaikiusiomis piknofibrėmi.
Kadangi radiniai nebuvo padengti apsauginiu laku, buvo galima atlikti kruopščią mikroskopinę analizę, parodžiusią, kad nors didelę kūno dalį dengė įprastos piknofibrės, tačiau sparnus dengė plunksnos.
Jos, kaip ir dabartiniams paukščiams, galėjo padėti šiltakraujams gyvūnams reguliuoti kūno temperatūrą. Be to, prisidėti prie skrydžio aerodinamikos, spalvų ir gal padėjo geriau justi prisilietimus. Remiantis naujais tyrimo duomenimis nupieštas pterozauras primena pūkuotą drakono kūdikį ar gal hippogriffo iš Harry'io Potterio filmų giminaitį.

www.sciencemag.org

Saulės sistemoje aptikta nauja nykštukinė planeta ir ji tolimiausia iš visų iki šiol atrastų. Mažutis pasaulėlis, formaliai žinoma kaip 2018 VG18, bet praminta Farout, yra už maždaug 18 milijardų kilometrų – 3,5 kartų toliau už Plutoną.

www.newscientist.comtechnologijos.lt

Maždaug prieš 125 000 metų, pastarojo tarpledynmečio periodo metu, Žemę skalavo daugiau vandens. Tuo metu temperatūros buvo tik šiek tiek aukštesnės už dabartinę. Tačiau duomenys rodo, kad jūros lygis buvo 6 – 9 metrais aukštesnis už dabartinį, ir sėmė didžiulius plotus kur dabar yra sausuma.
Dabar mokslininkams pavyko nustatyti, iš kur visas šis vanduo radosi: Vakarų Antarktidos ledo skydo. Glaciologams nerimą kelia dabartinis šio ledo masyvo stabilumas. Jo pagrindas guli žemiau jūros lygio, kur grėsmę kelia šylantis vandenyno vanduo, ir jo pakraštyje ledynai sparčiai traukiasi. Šis atradimas, paremtas iškasenų kernų duomenimis ir praeitą savaitę pristatytas Amerikos geofizikų sąjungos susitikime Vašingtone, pagrindžia šiuos nuogąstavimus, pateikdamas įrodymus, kad ledo skydas buvo išnykęs netolimoje geologinėje praeityje, kai klimato sąlygos buvo panašios į dabartines.
Jei tai pasitvirtins, atradimas parems teiginį, kad Vakarų Antarktidos ledo skydas gali išnykti ir be didelių sukrėtimų. Tai, savo ruožtu, rodo, kad pastarąjį dešimtmetį ar porą, stebėtas stambus masės netekimas yra šio proceso pradžia, o ne trumpalaikis įvykis. Jei taip, pasauliui derėtų rengtis didesniam ir spartesniam nei tikėtasi jūros lygio kilimui: kai kurie duomenys rodo, kad prasidėjus senoviniam ledo skydo kolapsui, jūros lygis kilo 2,5 metro per šimtmetį.

www.sciencemag.org

Potencialia grėsmę Žemei keliantiems objektams priskiriamą aplink Žemę skriejantį asteroidą 2003 SD₂₂₀ astronomai pamatė gruodžio 22-os ryte, kai jis praskriejo mažiausiu per visą stebėjimų istoriją atstumu nuo Žemės. Asteroidas išsiskiria formą: jis primena vandenyje plaukiančio begemoto nugarą.
Potencialai pavojingų asteroido orbita yra tarp Žemės ir Marso, jų trajektorija prie Žemės orbitos gali prisiartinti labiau, nei per 7,5 mln. km.
Pastarąjį šimtmetį asteroidas jau ne kartą buvo prisiartinęs prie Žemės, o gruodžio 22 praskrieju arčiausiai — už 2,9 mln. km. Tai didžiausias suartėjimas su Žeme per daugiau nei 400 metų; kitas, dar artimesnis Žemės ir 2003 SD₂₂₀ susitikimas laukia tik 2070 metais. Asteroidas yra vienas iš galimų automatinių tarpplanetinių tyrimų misijų tikslų.
Nuo gruodžio 15 iki 19 dienos astronomai 70 metrų Tolimo kosminio ryšio komplekso antena Goldstoune, 100 metrų Green Bank radioteleskopu ir Arecibo radioteleskopu tyrė 2003 SD₂₂₀ formą, paviršiaus detales ir tikslino orbitos parametrus. Jiems pavyko pasiekti 3,7 metrų pikselyje raišką.
Atvaizduose matoma, kad asteroidas ištęstos formos, panašus į vandenyje esančio hipopotamo nugarą. Asteroido ilgis 1,6 km, jo paviršiuje įvairūs kalvagūbriai, galintys siekti šimto metrų aukštį. Gali būti ir riedulių bei kraterių. 2003 SD₂₂₀  sukimosi apie ašį periodas labai ilgas (~12 dienų), o pats sukimasis sudėtingas ir nevyksta apie trumpiausią pagrindinę ašį, o daugumai aplinkžeminių asteroidų tai nebūdinga.

www.nasa.gov

GIMPS (Great Internet Mersenne Prime Search) projekto savanoris Patrick Laroche aptiko 51-ą pirminį Merseno skaičių. Kol kas tai yra didžiausias pirminis skaičius pasaulyje, o jo ilgis ankstesnį rekordininką lenkia daugiau nei pusantro milijono skaitmenų
Merseno skaičiai yra 2^p-1, pavidalo, kur p — natūrinis skaičius. Tarp tokių skaičių pasitaiko tiek pirminių, tiek ir sudėtinių skaičių, o pažymėtina, kad esant didelei p reikšmei, skaičiai būna pirminiai. Nuo 1995 metų veikiančiame Didelių pirminių Merseno skaičių paieškos projekte gali dalyvauti visi norintys.
Naujo pirminio skaičiaus p reikšmė yra 82 589 933, o dešimtainėje sistemoje skaičius 2^82589933-1 turi 24 862 048 simbolių. Aptikto skaičiaus tikrinimas Laroche'ui truko 12 dienų: tam jis naudojo kompiuterį su Intel i5-4590T procesoriumi. Atradimą patvirtino dar du matematikai, o už naują pirminį skaičių Laroche'ui gaus trijų tūkstančių dolerių premiją.

www.mersenne.org

Rusijos paleontologai skelbia identifikavę naują dinozaurų rūšį – volgatitanus. Septyni jo stuburo slanksteliai, išgulėję žemėje 130 milijonų metų, buvo rasti Volgos upės pakrantėje netoli Slantsevy Rudnik kaimelio už penkių kilometrų nuo Uljanovsko. Tyrimas buvo paskelbtas naujausiame „Biological Communications“ numeryje.

scitechdaily.comtechnologijos.lt

Komentarai ()