Iš pradžių nebus jokių įstatymų, visur - grynas socializmas, bet kas laukia paskui? „Marso mieste žmonija galės viską pradėti nuo tuščio lapo“ (9)
Kol kas gyvenimas Marse atrodo gal ir nelabai tolima, bet fantastika. Tačiau kartu jis gali pasiūlyti ir fantastišką galimybę sukurti naują visuomenės santvarką, kokios neįmanoma Žemėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pertvarkyti socioekonominę santvarką stengiamasi jau ne vieną šimtmetį, tačiau lig šiol eksperimentus visada ribodavo ankstesnių santvarkų įtaka. Pokyčių spektras buvo ribotas. Kolonijos kosmose taps pirmuoju žmonijos bandymu sukurti ekonomiką be išankstinių nuostatų.
Kadangi iš pradžių jokių įstatymų nėra, pirmieji kolonistai Marse pasirinks gryną socializmą – kai visas turtas bendras — yra taip pat tikėtina, kad pasirinks ir teisę į privačią nuosavybę. Kitaip tariant, Raudonoji planeta siūlo mums istorinę galimybę nuo nulio pradėti visuomenės santvarkos kūrimą.
„Ekonomisto požiūriu, tai – ko gero, labiausiai jaudinantis dalykas kitų planetų kolonijose!“ — sako Matt Weinzierl, Harvardo verslo mokyklos profesorius.
Savo esė „Kosmosas kaip paskutinioji ekonomikos riba“ jis rašo, kad čia reikia naujai apmąstyti visuomenės vystymosi galimybes. Neilo deGrasse Tysono nuomone, asteroidų eksploatavimas galėtų užtikrinti nuolatinį naujų žaliavų tiekimą Žemei ir padėti atsirasti pirmam trilijonieriui Tačiau konkreti Marso visuomenės ekonomika — kaip kolonistai atsiskaitys už daiktus, kam mokės mokesčius, ką gaus už savo darbą — ilgai liko neapibrėžtumo feroje. 1908 metų utopiniame romane „Raudonoji žvaigždė“ mąstytojas revoliucionierius Aleksandras Bogdanovas aprašė socialistų teisingos visuomenės svajonę. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Kimo Stanley Robinsono trilogija „Raudonasis Marsas“ šį vektorių tęsia ir aprašo įvairų kolonistų požiūrį į planetos teraformavimą.
Weinzierlis mano, kad teisė į nuosavybę būsimoje kolonijoje – pati pilkiausia zona, nes netgi daugybė kosmoso teisę apimančių sutarčių, kurias pasirašė galingiausios pasaulio valstybės, į šį klausimą aiškiai neatsako. Žemė, veikiausiai kokių nors finansinių įplaukų iš Marso nesulauks: iš pradžių jų nebus iš ko mokėti, o o vėliau jos bus naudojamos kolonijos veikimo finansavimui.
Labiausiai tikėtina, kad netgi nedideliuose miestuose, Marso kolonistai naudos savo valiutą, o iš pradžių naudos žemišką, tikriausiai JAV dolerius.
„Galvoju, gyvenvietė Marse suteiks mums galimybę nuo nulio išbandyti kai kurias politines ir ekonomines sistemas, kurios neįmanomos Žemės sąlygomis“, — svarsto Weinzierlis.
Praeitą rudenį, Tarptautiniame Marso tyrėjų sąskrydyje, SpaceX vadovas Elonas Muskas pasidalino planetos kolonizavimo planais. Pirmiesiems kolonistams teks savarankiškai gaminti kurą iš Marso dirvoje esančių vandens atsargų, ir kasdien išgauti po tiną ledo.